Pasak parodos autorių, kurie surengė daugiau kaip 15 grupinių ir personalinių „Sočio projekto“ pristatymų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Delyje (Indija), paroda Kaune – tai pirma galimybė pristatyti „Sočio Projektą“ buvusioje Sovietų Sąjungos šalyje.
„Tai yra Europos geopolitinė erdvė, kurioje Rusijos propaganda bando kurti nesantaiką visuomenėje ir kurioje į Rusijos formuojamą kariuomenę žiūrima su nepasitikėjimu ir baime. Autoriai tikisi, kad jų apsilankymas, paskaita ir paroda sukels lankytojų diskusijas, įkvėps fotografus, žurnalistus ir dokumentikos kūrėjus“, – teigė VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja doc. dr. Kristina Juraitė, pakvietusi menininkus į universitetą skaityti paskaitos apie žurnalistikos „transformacijas“ ir naujas formas.
Nuo olimpinių žaidynių iki Boriso Nemcovo nužudymo
Ši paroda – penkerius metus trukusio darbo ir daugybės kelionių į Kaukazą rezultatas: fotografijos, žemėlapiai ir aiškinamieji tekstai atskleidžia Rusijos miesto Sočio ir jo apylinkių istoriją bei drastiškas transformacijas ruošiantis 2014 m. žiemos olimpinėms žaidynėms.
Tik sužinoję, kad 2014 m. žiemos olimpinės žaidynės vyks Sočyje, nuo 2009 m. iki 2013 m. olandai pradėjo keliauti į Sočį, Rusiją ir Kaukazo apylinkes. Pasiruošimo 2014 m. žiemos olimpiadai įkarštyje, R.Hornstra ir A.van Bruggenas nuolat sugrįždavo į šį izoliuotą ir nepaprastai sudėtingą regioną. „Vaizdai ir kartu pateikiami tekstai atskleidžia komplikuotą, daugialypę ginčytino regiono istoriją, parodo „tikrąjį Rusijos veidą“ jau kitokiame Sočyje Krymo prijungimo prie Rusijos, Ukrainos konflikto ir brutualaus Boriso Nemcovo nužudymo kontekste“, – pasakoja Festivalio „Kaunas photo“ vadovas Mindaugas Kavaliauskas, kuris pakvietė parodą pristatyti Lietuvoje.
Žurnalistika įgauna naujų formų
K. Juraitės teigimu, pasaulyje ima sparčiai populiarėti publicistų ir fotografų ilgalaikis bendradarbiavimas, nukreiptas į vienos tematikos, įvykio ar vietos reprezentavimą, ilgalaikį stebėjimą, ir tai yra alternatyva greitai ir paviršutiniškai naujienų gamybai, nukreiptai daugiausia į sensacijas.
„Komunikacija ir medijos šiandien yra tapę vienomis svarbiausių priemonių tikrovės reprezentacijai, o medijų gausi komunikacija neabejotinai veikia mūsų kasdieninę ir profesinę veiklą, mūsų tapatybę, bendravimą. Nuotraukos ir prie jų esantys publicistų parengti prierašai masina šiuolaikinę auditoriją savo daugiasluoksniškumu, todėl sparčiai populiarėja, to užuominas matome ir Lietuvos žiniasklaidoje“, – teigė doc. dr. K. Juraitė.
Mokslininkė pasakoja, kad R.Hornstros fotografijos metodas jungia vadinamosios lėtosios formos dokumentinį pasakojimą su šiuolaikiniu portretu, rastomis fotografijomis ir kitais vizualiais elementais, surinktais kelionėse. Tuo metu publicistas van Bruggenas prisideda patrauklių istorijų serijomis apie žmones, kraštą ir jo neramią istoriją.
„Sočio projekto“ parodose fotografijos, teksto ir daugialypės terpės samplaika atskleidžia pačias skaudžiausias ir įsisenėjusias Rusijos žaizdas. „Kol į Sočio olimpines žaidynes buvo investuojami milžiniški pinigai, dauguma aplinkinių kaimų vis dar neturėjo vandens, dujų, o Kaukazo kalnų viršūnėse vis dar vyko užsitęsęs karas su sukilėliais. Kol Putinas svajojo apie olimpines iškilmes ir atkurtą Rusijos įvaizdį pasaulyje, daugelis rusų svajojo apie šalį be žmogaus teisių suvaržymo ir diskriminuojančių įstatymų“, – pabrėžė K. Juraitė.
Ironiška – „Sočio projekto“ pasaulinę sėkmę nulėmė Rusijos cenzūra
Festivalio „Kaunas photo“ vadovas Mindaugas Kavaliauskas pabrėžia, kad „Sočio projektas“ sulaukė neprilygstamos pasaulinės sėkmės šiandieninės meno fotografijos ir nepriklausomos knygų leidybos kontekste. Pirmasis pagrindinės projekto knygos „Atlas of War and Tourism in the Caucasus“ 5000 vnt. tiražas jau parduotas, išleistas antrasis.
M. Kavaliauskas priduria, kad paradoksalu tai, jog būtent Rusijos propagandos ir cenzūros mašina suteikė didžiulį postūmį „Sočio projekto“ pasaulinei sėkmei.
„Maskvoje turėjusi įvykti premjerinė paroda 2013 m. sužlugdyta – paskutinę minutę nuotraukos buvo nukabintos, o autoriai negavo leidimo atvykti į Rusiją. Parodą laisvai mąstančių menininkų bendruomenė atidarė alternatyvinėje erdvėje, o autoriai sudalyvavo atidaryme nuotolinio vaizdo pokalbio būdu. Tai buvo retas atvejis, kai apie fotografijos meno parodą kalbėjo pagrindinė pasaulio žiniasklaida“, – pasakojo fotomenininkas M. Kavaliauskas.
Paroda, aplankiusi dešimtis galerijų ir muziejų – nuo Niujorko iki Delio, kiekvienoje meno erdvėje pateikiama kitaip. Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12), ji veiks iki vasario 21 d.
Pelnė apdovanojimų
Apie „Sočio projekto“ tarptautinę sėkmę byloja apdovanojimų gausa: 2014 m. jis įvertintas „Olandų dizaino apdovanojimuose-komunikacijai“, 2010 m. apdovanotas „Canon“ prizu už inovatyvų fotožurnalizmą, 2011 m. laimėjo „Magnum Expression“ apdovanojimą, 2012 m. „Sony Pasaulio fotografijos apdovanojimuose“ nominuotas meno ir kultūros kategorijoje, 2012 m. laimėjo „Pasaulio Spaudos Fotografijos“ apdovanojimą.
„Sočio Projektas“, šiuolaikinis fotografijos ir žurnalizmo šedevras, sukurtas pagal Jameso A Gee ir Walkerio Evanso tradiciją. Išleistas projekto knygų serijas ir parodų išvaizdą kuria „Kummer & Herrman“ dizaino studija.
Ilgametis projektas įgijo įvairių leidinių formą ir nugulė tokiose knygose kaip „Tai yra naujas Rusijos veidas, mūsų Rusijos“, 2015; „Kijevas“, 2012; „Tuščia žemė, pažadėta žemė, uždrausta žemė“, 2013; „Turizmas ir karo atlasas Kaukaze – pasirašyta“, 2013, ir daugelyje kitų. Pastarasis leidinys pelnė ne vieną apdovanojimą: 2014 m. buvo nominuotas Olandų dokumento fotografijos apdovanojimuose, Europos dizaino apdovanojimuose pelnė sidabro medalį, įvertintas Ispanijos fotoknygų apdovanojimuose, nominuotas FILAF knygų apdovanojimuose.
