Pažaislio vienuolyne įkurto komplekso „Monte Pacis“ sienas puošia žinomos menininkės, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto docentės M.Žaltauskaitės–Grašienės austi žakardiniai kūriniai iš trijų ciklų apie garsias moteris.
Kaunietė pasirinko netradicinį meno kūrinių gamybos būdą. Ant moterų skulptūrų, kurias pastebėjo skirtingose pasaulio šalyse, iškaltas draperijas ji nufotografavo, nuotraukas skaitmeniniu būdu padidino ir pagal jas išaudė audinius. Taip akmenimi virtusios drapanos buvo sugrąžintos atgal į audeklą.
„Man buvo svarbu perkurti, prikelti audinį, suteikti jam pradinę tekstilės formą, iškeliant idėją apie istorinės ir šiuolaikinės draperijos sampratą. Įdėjusi savo patirties, audeklą perkūriau iš naujo, tarsi pradėdama istorijos ratą dar kartą“, – sakė kūrėja.
Ciklą „Penelopės drapanos“ ji kūrė pagal antikinę nimfos skulptūrą Teherano muziejuje Irane. Penelopė ten vaizduojama be galvos, todėl visą žvilgsnį M.Žaltauskaitė–Grašienė sutelkė į marmure iškaltas drabužio klostes ir jas atkūrė savo darbuose.
Kūrinys iš ciklo „Karalienės drapana“ buvo sukurtas pagal karalienės Viktorijos skulptūrą Mančesteryje (Didžioji Britanija). Valdovė oriai sėdi apsigaubusi įspūdingo dydžio mantija. Drapanos didybė atspindi imperatorišką galią: sunkios taftos audinio klostės perteikia XIX amžiaus dvasią – nepajudinamą ir amžiną karalienę.
Ciklas „Marijos drapana“ gimė Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto) bažnyčioje autorei pastebėjus nedidelę, bet itin retą Marijos su dviem surištomis kasomis, pabrėžiančiomis nekaltybę, skulptūrą. Kitą tokią Lietuvoje sunkiai rasime.
„Marmure iškaltas šios Marijos skulptūros draperijas vėl paverčiau audeklu. Dešimtyje ciklo darbų siekiu parodyti ne tik audinio išskirtinumą, bet ir pabrėžti bažnyčiose esančio kūrinio sakralumą, nekaltybę, artumą, jausmą“, – sakė menininkė.