Įėjus pro paradines Vilijampolėje veikiančios mokyklos duris akį patraukia dalį koridoriaus sienų pagyvinantys keraminiai meno kūriniai.
Šiuose pano puikuojasi daugybė vaikų veidų, matyti atverstos knygos ir jaunos medžio šakelės su lapais. Nesunku suprasti, jog šis kūrinys byloja apie vaikystę, augimą ir tobulėjimą.
Mokyklos aktų salėje – dar įspūdingesnis vaizdas. Ant vienos iš sienų sukurtas didžiulis pano, pavadintas „Trys mūzos“. Šios mūzos aiškiai susijusios su jauno žmogaus keliu mokykloje ir mokslo skleidžiama šviesa.
Neša žinią apie mokslus
Nors būtent šios kompozicijos geriausiai išliko mokyklą baigusių moksleivių atmintyje ir daugelio jų mokyklinėse nuotraukose, direktorės Dalios Lapėnienės teigimu, duomenų apie šiuos kūrinius nėra daug.
Ką prieš kelis dešimtmečius kiekvieną jų sukūrę autoriai norėjo tiksliai pavaizduoti, mokyklos bendruomenė nežino. Tačiau matyti, jog jos neša žinią apie mokslą.
„Autoriai galbūt turėjo savo viziją. Tačiau galima manyti, jog tai trys pagrindinės mitinės mūzos: dainos mūza Aoidė, praktikos mūza Meletė ir atminties mūza Mnemė.
Mūzos greičiausiai simbolizuoja kūrybiškumą, nuolatinį darbą ir kartojimą. Jas puošiantys piešiniai taip pat gali reikšti tiksliuosius, humanitarinius mokslus ir meniškumą bei muzikalumą“, – svarstė mokyklos direktorė.
Mokykla nežino, kaip vadinasi ir kas kūrė koridoriuje esančius pano, nes juose nėra jokių įrašų apie autorius.
Kūrėjai įamžino savo pavardes
O štai aktų salės mūzų kūrėjai žinomi. Ant pano įsiamžinusių menininkų Danutės Korsakaitės ir Petro Antanavičiaus pavardės ir kūrinio pavadinimas išliko.
D.Lapėnienės tvirtinimu, sklando kelios versijos apie tai, kaip mokykloje atsirado šie meno kūriniai.
Prie 1965 metais statyto senojo mokyklos korpuso 1976 metais buvo pastatytas tuomet itin modernus priestatas.
Kadangi šalia mokymo įstaigos buvo praeityje garsus Dailės kombinatas, buvę mokyklos vadovai neva nutarė prašyti kombinato darbuotojų įspūdingai išgražinti mokyklos sienas.
Dovanojo Dailės kombinatas?
Pagal kitą versiją, anais laikais buvo nerašyta taisyklė, jog tėvai, kurių atžalos mokosi toje mokykloje, prisideda prie jos gerovės ir gražesnės aplinkos kūrimo.
Buvę mokyklos darbuotojai pasakojo, jog kaip tik tuomet, kai buvo pastatytas naujas mokyklos priestatas, joje mokėsi buvusio Dailės kombinato direktoriaus atžalos.
Jo iniciatyva per kelerius metus mokymo įstaigoje atsirado šios menininkų iš keramikos sukurtos grožybės.
„Iš buvusio Dailės kombinato mokykloje turime ir daugiau palikimo – kelių dešimčių metų senumo vazų, kitų indų“, – kalbėjo įstaigos vadovė.
Mokiniai klases puošia savo kūriniais
Ir pedagogams, ir mokykloje besimokantiems moksleiviams būtų įdomi sienas puošiančių pano istorija.
„Šie kūriniai – tikras mūsų mokyklos lobis. Kitose mokyklose nieko panašaus nesu mačiusi. Būtų įdomu sužinoti jų atsiradimo istoriją.
Jeigu juos kūrę menininkai dar gyvi, galbūt jie mums galėtų plačiau atskleisti šio meno paslaptis. Mokykloje yra keramikos užsiėmimai, daugelis moksleivių yra prisilietę prie molio žiedimo ir dekoravimo“, – tikino moksleivė Marta Stankevičiūtė.
Kiti moksleiviai pasakojo, kad jie taip pat yra kūrę dirbinių iš keramikos. Kai kurie jų ligi šiol puošia mokyklos klases ir kitas erdves.
„Nuo pat pirmųjų dienų mokykloje matėme, kokie gražūs ir laikui nepavaldūs moliniai kūriniai – pano ant sienų ir indai klasėse.
Todėl ir patys nutarėme pagaminti ir mokyklai padovanoti savo kūrybos keraminius darbus. Jie išliks ir tuomet, kai mes baigsime mokyklą“, – kalbėjo moksleivės Miglė Audickaitė ir Emilija Linkevičiūtė.