Kol kas tik nuspręsta, koks paminklas J.Basanavičiui turėtų būti statomas. Nors Dailininkų sąjunga ir kai kurie muziejininkai priešinosi, kad būtų didinamas dar 1939 m. sukurtas Rapolo Jakimavičiaus eskizas patriarcho paminklui, po ilgų diskusijų buvo pritarta Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės idėjai statyti būtent tokį paminklą.
Jo liejimą žadėjo finansuoti koncernas „MG Baltic“ ir Vilniaus klubas. Neoficialiomis žiniomis, verslininkai planavo skirti apie 80 tūkst. eurų, tačiau, jų pačių teigimu, tiksli suma dar nėra ir negali būti žinoma. Išdidinti iki maždaug 3,5 metro keliasdešimties centimetrų R.Jakimavičiaus eskizą patikėta skulptoriui Algirdui Bosui.
Nesutariama dėl to, kurioje vietoje paminklą reiktų statyti. Vilniaus meras Remigijus Šimašius laikosi nuostatos, kad geriausia vieta paminklui – priešais Nacionalinę filharmoniją. Kultūros ministrui Š.Biručiui ir B.Kulnytei bei verslininkams labiau tinkamas atrodo Konstantino Sirvydo skveras šalia Prancūzijos ambasados. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjų, reikėtų apsistoti ties ta vieta, kuri istoriškai labiausiai susijusi su J.Basanavičium ir kurią sutvarkyti miesto valdžiai nebūtų finansiškai sunku.
Ministro į pasitarimą nepakvietė
Pirmadienio popietę vyriausybėje vykusiame posėdyje ministras Š.Birutis nepasirodė, nes, anot jo, niekas nepakvietė: „Jūs mane suintrigavote. Kur tas posėdis vyks, manęs niekas neinformavo. Matyt, vyksta kažkokia socialdemokratų užkulisinė veikla. Jau antrą kartą taip padaro. Buvau įspėjęs premjerą, kad taip nesielgtų.“
Paklaustas, kas yra paminklo J.Basanavičiui užsakovas, ministras teigė, jog turėtų būti Vilniaus miesto savivaldybė, bet taip nėra: „Antrasis užsakovas turėtų būti Kultūros ministerija kartu su Nacionaliniu istorijos muziejumi, nes juk paminklas privalės turėti šeimininką. Tačiau ir čia taškai kol kas nesudėlioti. Vyksta ginčai dėl finansavimo ir dėl paminklo vietos.“
Praėjusių metų pabaigoje Š.Birutis sudarė komisiją, kuri turėtų koordinuoti paminklo statybą. Bet ne tik ši komisija su ministru priešakyje dalyvauja diskusijose. Ji negalėtų apsieiti ir be miesto valdžios bei vyriausybės atstovų.
Meras pozicijos nekeičia
Sostinės meras R.Šimašius ir po pirmadienio pasitarimo pas premjerą A.Butkevičių savo pozicijos nepakeitė – paminklą J.Basanavičiui jis mato priešais Nacionalinę filharmoniją.
Mero nuomonei antrino ir vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas, kuruojantis miesto kultūrą. Jis įsitikinęs, kad diskusija dėl vietos paminklui pernelyg ilgai užsitęsė ir tapo neproduktyvi: „Savivaldybė yra pasakiusi savo nuomonę: vietą paminklui priešais Filharmoniją apibrėžia visos kultūrinės, istorinės ir politinės aplinkybės. Tuo tarpu Kultūros ministerija sudarė dar vieną darbo grupę, kuri nagrinėja tai, kas jau išnagrinėta. Jei Vyriausybė per ministeriją nusiteikusi skirti finansavimą paminklui ir jo vietai sutvarkyti, būtų labai malonu. Bet iki šiol dar net neskirti pinigai statybų pradžiai. Automobilių aikštelei priešais Filharmoniją sutvarkyti, preliminariais skaičiavimais, reikėtų apie 300 tūkst. eurų, o K.Sirvydo skverui sutvarkyti prireiktų nuo 2,5 iki 4 mln. eurų.“
Sprendimas – miesto tarybos rankose
Posėdyje dalyvavęs Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus LRT.lt sakė, jog išsiskirstyta buvo sutarus per kelis mėnesius bandyti parengti K.Sirvydo skvero pertvarkymo vizualinę koncepciją.
„Tačiau vietos priešais Filharmoniją dar neatsisakyta, nes K.Sirvydo skvere – nemenkas problemų kamuolys. Pirmiausia Lenkijos ambasada čia planuoja statybas ir yra gavusi tam visus leidimus. Be to, dar 2003 m. Kultūros ministerija buvo suplanavusi, kad skvere ant išlikusių pamatų reikėtų atstatyti buvusius pastatus – dalį Vilniaus žydų geto ir architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus namą. Šie planai lyg ir primiršti, tačiau oficialiai jų niekas dar nepanaikino. Nėra atsakymo ir kaip derėtų pasielgti su prancūzų Vilniui dovanotu fontanu priešais Prancūzijos ambasadą. Jis morališkai jau pasenęs, bet tai – dovana.“
Kalbėdamas, kas vis dėlto turėtų finansuoti paminklo J.Basanavičiui statybą ir vietos jam sutvarkymą, R.Vaitkus teigė, jog greičiausiai architektūrinės dalies išlaidoms pinigų apsiims rasti vyriausybė, o paties paminklo kaštai, ko gero, būtų apmokėti iš Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio programos lėšų.
„Dėl vietos paminklui galutinį sprendimą turėtų priimti Vilniaus miesto taryba. Tačiau meras R.Šimašius pageidavo, kad svarstymui būtų pateiktas visas K.Sirvydo skvero pertvarkos projektas, o ne dalimis. Kaip alternatyva šiai vietai miesto tarybai turi būti pateiktas ir aikštelės priešais Filharmoniją projektas,“ – aiškino R.Vaitkus.
Jis taip pat patikino, jog dar bus diskutuojama ir dėl paties paminklo tautos patriarchui. Po to, kai eskizas bus išdidintas iki reikiamo dydžio, savivaldybė esą organizuos jo aptarimą su Vilniaus visuomene.
Nori paminklo pagal R.Jakimavičiaus modelį K.Sirvydo skvere
Nacionalinio muziejaus direktorė B.Kulnytė savo ruožtu atkreipia dėmesį į tai, kad sutarus statyti paminklą, siūlymų organizuoti konkursą ir kurti naują skulptūrą nebuvo. „Todėl, žinodami apie Lietuvių mokslo draugijos rinkinyje išsaugotą R.Jakimavičiaus modelį, aptarėme galimybę sukurti skulptūrą šio modelio pagrindu su žinomais skulptoriais ir dailininkais“, – priminė muziejininkė.
Pasak jos, triukšmas ir „netiesos sakymas“ kilo pasiūlius skulptūrą pastatyti K.Sirvydo skvere: „Iškilo akivaizdūs interesai statyti. Tuo tarpu istorijos vėjų suniokoto kvartalo dalį galima sutvarkyti kaip puikią viešą erdvę, rekonstruojant ir apnykusį fontaną. Interesų turintys šiuo atveju turėtų suvokti, kad svarbesnis yra mentalinis paveldas ir atstatymas nėra prioritetas.“
Pasak B.Kulnytės, miesto savivaldybės organizuotame susitikime ir kultūros ministro sudarytoje komisijoje ir dėl paminklo, ir dėl vietos jam statyti sutarė: Dailės akademijos skulptūros katedros vedėjas prof. Petras Mazūras, Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas prof. Albinas Kuncevičius, Istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, UNESCO sekretorė Asta Junevičienė, Kultūros paminklų departamento direktorė Diana Varnaitė, Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento vadovė Irena Seliukaitė, Basanavičiaus premijos laureatai, Kovo 11-osios signatarų klubas.
Jų visų nuomone, paminklą J.Basanavičiui reikėtų statyti K.Sirvydo skvere pagal R.Jakimavičiaus modelį. Prieš galimybę statyti paminklą prie Filharmonijos pasisakė Gražinos Drėmaitės vadovaujama Valstybinė kultūros paveldo komisija.
