Parodoje pristatomi stiklo, keramikos, medžio, odos, tekstilės meno studijų programos, antro ir trečio kurso studentų stiklo specializacijos darbai. Tai Lietuvos istoriniai žemėlapiai, įamžinti stiklo plaketėse, kurie primena žmonėms apie Lietuvai svarbius ir pasididžiavimą keliančius laikotarpius.
Parodoje eksponuojamuose žemėlapiuose įamžinta istorija nuo pat 1831 metų Lietuvos ir Lenkijos sukilimo Rusijoje, kai buvo norima atkurti Abiejų Tautų Respubliką (ATR). Taip pat parodą puošia Lietuvos geležinkelio bėgių žemėlapis, kuriame matomi visi galimi bėgių keliai, nutiesti nuo 1858 metų, kai buvo nutiestas pirmasis geležinkelio kelias.
Nepamirštamas ir XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas – knygnešiai, kurių dėka Lietuva neprarado savo tautos identiteto ir išsaugojo nenutrūkstamą Lietuvos literatūros istoriją. O visa tai jungia visą dabartinę Lietuvos teritoriją vaizduojantis istoriškai susiformavusių etnografinių šalies regionų žemėlapis, kuris išsiskiria vaizduojamų kiekvieno regiono žmonių unikalumu bei giliomis aprangos tradicijomis.
Nepamirštami ir istoriškai vieni svarbiausių Lietuvos miestų – Vilnius bei Kaunas. Viename iš žemėlapių įtaigiai pateikta senoji dabartinės sostinės, Vilniaus, architektūra bei pačios žymiausios Vilniaus bažnyčios. Tai ne tik Lietuvos ryškiausi architektūrinio paveldo statiniai, bet ir pačių lietuvių tautinis paveldas.
Daug dėmesio skiriama ir Kaunui, apsuptam dviejų ilgiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries, kurios tarsi apkabina, apgaubia Kauno senamiestį, būtent tas vietoves, nuo kurių šis miestas pradėjo augti. Taip pat sutelkiamas dėmesys į vieną iš Kauno rajonų – XX amžiaus pradžios Vilijampolę.
Ši paroda pažadina ne tik Lietuvai svarbius istorinius įvykius, laikotarpius, vietoves, bet taip pat ir pasididžiavimą savo gimtąja šalimi, atkuria galbūt daugumai žmonių jau nutrūkusį ryšį su gimtojo krašto istorinėmis gijomis, kurias puoselėti ir tęsti yra mūsų pareiga, nes, kaip yra pasakęs prancūzų mąstytojas Charles Montesquieu (Šarlis Monteskjė), geriausia priemonė įdiegti vaikams tėvynės meilę – ją turėti tėvams.
„Šiais laikais, kai pasaulis yra ant masinės globalizacijos slenksčio, jaunam žmogui ypač svarbu pažinti savo krašto istoriją, bent jau mintimis pasivaikščioti archajiniais takeliais, kuriuos kadaise mindavo mūsų protėviai, didikai, iškilūs bei garsūs žmonės.
Šie potyriai ne tik žadina jaunose širdyse patriotiškumą, pasididžiavimą savo šalimi, bet ir skatina išsaugoti tautinį identitetą.
Žmogus negali gyventi be istorijos. Žmogus pats yra tos istorijos dalis, jis tapatina save su didinga praeitimi, dabartimi bei ateitimi, taip pats kurdamas istoriją, kuri vėliau neišvengiamai taps reikšmingų įvykių seka ateities kartoms“, – teigė parodos kuratorė, Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja, stiklo studijos vadovė doc. Sigita Grabliauskaitė.
Paroda veiks nuo balandžio 6 iki 28 d. (LS)
