Vėl traukė kaip į atlaidus
Klaipėdoje kaip ir Vilniuje žmonės į Š.Saukos parodą plūdo tarytum į atlaidus. Rašytojas Sigitas Parulskis, regis, neprasilenkė su tikrove, prasitaręs, jog vienas žinomiausių šiuolaikinės lietuvių tapybos atstovų Š.Sauka pagaliau sulaukė žvaigždžių valandos – dabar jis Lietuvoje yra žinomesnis už M.K. Čiurlionį, o gal net ir Jėzų Kristų.
Su Š.Sauka pagal populiarumo reitingus, ko gero, dar galėtų konkuruoti legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis, drebinęs NBA arenas. Charizmatiškasis tapytojas išgarsėjo kitaip – nesirodydamas viešumoje, nereikalaudamas išskirtinio dėmesio savo kūrybai. Jis beveik dvidešimt metų neeksponavo savo darbų parodose.
Jau kurį laiką Š.Sauka gyvena kaip atsiskyrėlis – nuo didmiesčio triukšmo su žmona pasislėpė Dusetose. Bet tai jam gal net ir padeda tapyti įspūdingas įvairių formatų figūrines kompozicijas, persmelktas mitologijos, sapnų, silpnesnių nervų publiką šokiruojančių siužetų bibliniais motyvais. Š.Saukos drobėse atpažįstamas autoriaus veidas.
Nacionalinėje dailės galerijoje per dvi savaites parodą „Žmogus su Saukos veidu“ aplankė apie 40 tūkstančių žmonių. Parodos rengėjai teigia, jog tai – visų laikų galerijos rekordas.
Antrininko žvilgsnis intriguoja
„Ši paroda atspindi ryškiausius beveik 40 metų trunkančios Š.Saukos kūrybos motyvus. Paveikslai pristatomi kaip vientisas jo kūrybos pasaulis, vaizduojami personažai vietovės, ritualiniai įvykiai net pasikartodami įgija naujų prasmių“, – pristatydamas menininko vernisažą pažymėjo KKKC vadovas ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
Klaipėdos parodų rūmų salėse stoviniuodami prie Š.Saukos paveikslų žiūrovai gali pasinerti į jo kuriamą magišką nerealių vaizdinių pasaulį, persismelkti jų nuotaikomis, susitapatinti su personažais. Dailininko teptuku fiksuojamos žmogiškosios būties paslaptys žadina norą prie jų priartėti, įminti drobėse užkoduotą šifrą.
Parodos pavadinimas – „Žmogus su Saukos veidu“ akcentuoja nuolatinę žiūrovų ir juos iš daugelio paveikslų akylai stebinčio jų kūrėjo antrininko akistatą. Skvarbus, mąslus, pašaipus, abejingas, kartais net ir įtarus žmogaus Saukos veidu žvilgsnis bene labiausiai intriguoja parodos lankytojus, kuria tam tiktą egzistencinės įtampos lauką.
Š.Sauka yra garsaus literatūrologo, baltų tautosakos ir mitologijos žinovo, Anapilin jau iškeliavusio Vilniaus universiteto profesoriaus Donato Saukos sūnus. Paklaustas apie tėvo įtaką meninei kūrybai, tapytojas susimąstė: „Nežinau, tikriausiai jos būta, natūralu, jog žmonės, gyvendami su tėvais, kažką iš jų perima“.
Oficialių kalbų ir pompastikos nemėgstantis Š.Sauka ir šįkart ištarė vos keletą žodžių – padėkojo savo dukteriai Monikai Saukaitei, šios parodos kuratorei, o paskui – klaipėdiečiams už tai, kad susirinko.
Parodos gijos – dukters rankose
„Šįkart viską patikėjau Monikai, ji yra kalčiausia dėl viso šito sambrūzdžio“, – kalbėjo į parodos pristatymą KKKC erdvėse iš Dusetų miestelio su žmona Nomeda atvykęs Š.Sauka.
Pasirodo, menininkas Klaipėdoje paskutinį kartą lankėsi dar sovietmečiu, kai studijuojavo tapybą Vilniaus dailės institute. Čia jis atliko praktiką.
„Po to tiesiog nebuvo progos vėl atvykti į pajūrį“, – prisipažino menininkas.
Paslaptingiausiu tapytoju vadinamas Š.Sauka tarsi nusimetė kaukę – KKKC salėse maloniai bendravo žiūrovais, atsakinėjo į žurnalistų klausimus, fotografavosi su gerbėjais ir giminaičiais, glėbesčiavo savo dukterį Moniką.
Garsusis menininkas atrodė ne kaip nuo šlovės Olimpo nužengęs pusdievis, gretinamas su Išganytoju, o kaip normalus Lietuvos pilietis – netgi buvo šiek tiek suglumęs nuo rodomos pagarbos ir dėmesio jo kūrybai.
Žiūrovai gėles dovanojo ir menininko bendražygei, ištikimai gyvenimo draugei Nomedai, kurią Š.Sauka vadina savo mūza. Dailininką pasveikino į parodą atvykęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Š.Sauka, atrodo, nenusivylė dukters Monikos pastangomis atskleisti jo kūrybą: „Rengiant parodą, mūsų nuomonės kartais nesutapdavo. Ji nenorėjo rodyti kelių paveikslų, o aš abejojau dėl kelių jos parinktų, bet radome kompromisą“.
Seka sakmę apie mus pačius
Vilniaus Dailės akademijoje apsiginusi disertaciją apie tėvo kūrybą M.Saukaitė džiaugėsi įgyvendusi, jos manymu, svarbiausią idėją: „Norėjau tėvo darbus pristatyti ne fragmentiškai, chronologiška seka, o kaip vientisą jo kūrybos pasaulį, kad žiūrovai matytų, kaip ankstesnieji ir naujieji Š.Saukos paveikslai „susikalba“ tarpusavyje.
Savita logika pagrįstuose Š.Saukos darbuose ryškėjantys autoriaus veido bruožai, pasak parodos kuratorės, nėra tikrasis kūrėjo autoportretas, o veikiau ritualinė kaukė, po kuria slypi įvairiausi ir keisčiausi personažai – vyskupai, budeliai, sadistai, politikai, gašlūnai, žemiškųjų ir dangiškųjų sodų gyventojai, net pats Jėzus Kristus.
KKKC salėse žiūrovai gali pamatyti keletą Nacionalinėje dailės galerijoje nerodytų Š.Saukos paveikslų.
„Lengviau suvokti mano tėčio kūrybą, jeigu žmogų Saukos veidu įsivaizduosime kaip aktorių, kuris paveiksluose it teatre atlieka skirtingus vaidmenis ir ritualus – tarytum pasakoja mums apie gyvenimą, jo absurdiškumą, ieško prasmės. Įsižiūrėkime atidžiau – galbūt tas žmogus seka sakmę apie mus pačius“, – sakė M.Saukaitė.
***
Nacionalinės premijos laureatas Š.Sauka – vienas savičiausių ir žinomiausių menininkų šiuolaikinės lietuvių dailės padangėje. Jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu, Baltijos Asamblėjos medaliu. Šiemet prezidentė Dalia Grybauskaitė tapytojui už nuopelnus įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžių.
