Parodoje rodomi ne tik L.Baksto, bet ir jo bendraminčių bei
amžininkų Aleksandro Benua, Mstislavo Dobužinskio, Jevgenijaus
Lansere, Valentino Serovo, Nikolajaus Rericho, Michailo Vrubelio,
Konstantino Korovino, Aleksandro Golovino, Michailo Nesterovo,
Isako Levitano ir kitų garsiausių sidabro amžiaus menininkų
kūriniai.
Parodą Vilniuje lydės menotyrininko Helmuto Šabasevičiaus
sudarytas edukacinių renginių ciklas, taip pat vyks Meno pažinimo
centro organizuojami edukaciniai užsiėmimai, kuriuose bus laukiami
moksleiviai, jaunimas bei šeimos.
Parodą atidarys kultūros ministras Šarūnas Birutis,
Baltarusijos kultūros ministras Borisas Svetlovas, Lietuvos dailės
muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Baltarusijos nacionalinio
dailės muziejaus generalinis direktorius Vladimiras Prokopcovas,
kiti. Muzikuos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro
solistas Tadas Girininkas, akompanuos Rokas Valuntonis
(fortepijonas). Improvizaciją Nikolajaus Rimskio-Korsakovo baleto
„Šecherezada“ tema atliks Mykolas Jocys. (Choreografija – Petro
Skirmanto, kostiumą pagal L. Baksto eskizą sukūrė Vida
Leonavičiūtė-Insodienė).
Paskutiniai XIX a. dešimtmečiai ir laikotarpis iki Pirmojo
pasaulinio karo Europoje vadinamas „gražiąja epocha“ (pranc. la
belle epoque). Vienu iš jos simbolių tapo dailininkas, scenografas,
dekoratorius Levas (Leonas) Bakstas.
Būsimasis dailininkas gimė 1866 m. gegužės 9 d. (senuoju
stiliumi – balandžio 27 d.) Gardine. Oficialiuose dokumentuose –
Leiba Chaimas Izrailovičius Rozenbergas, vėliau pasivadino Baksto
slapyvardžiu. 1882 m. L.Bakstas įstojo į Sankt Peterburgo
imperatoriškąją dailės akademiją. Per ketverius mokslo metus ne tik
įgijo tvirtus dailės pagrindus, bet ir meno žinių, piešimo bei
tapybos įgūdžių.
1890 m. pavasarį įvyko lemtingas L.Baksto susitikimas su
būsimaisiais „Meno pasaulio“ įkūrėjais – A.Benua, Konstantinu
Somovu, Valteriu Nuveliu ir Dmitrijumi Filosofovu. Draugija „Meno
pasaulis“ įsikūrė 1898 m. Rusijoje. Jos narius vienijo meniniai
ieškojimai, aukšto meistriškumo ir rafinuoto profesionalumo siekis.
L. Bakstas vadovavo draugijos leidžiamo žurnalo „Mir iskusstva“
meno skyriui, kūrė dekoracijas Sergejaus Diagilevo baleto trupės
gastrolėms užsienyje – vadinamiesiems „Rusų sezonams“.
„Meno pasaulio“ veikloje tiek aktyviai, tiek ir netiesiogiai
dalyvavo taip pat ir iš Baltarusijos bei Lietuvos kilę dailininkai
– Dmitrijus Steleckis, Ferdinandas Ruščicas, Grigorijus Bobrovskis,
Kazimieras Stabrauskas, Stanislavas Žukovskis, Savelijus Sorinas,
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Įkvepianti draugijos dvasia, jos
parodinė, šviečiamoji, leidybinė veikla paliko ryškų pėdsaką ne tik
Rusijos, bet ir pasaulinėje kultūroje.
L.Bakstas plačiai žinomas tapo visų pirma kaip teatro
dailininkas. Pasaulinė šlovė atėjo 1909 m., sukūrus dekoracijas ir
kostiumus S. Diagilevo „Rusų sezonų“ spektakliams. Tuo pat metu
dailininkas dirbo su Paryžiaus, Londono, Briuselio, Romos, Niujorko
teatrais. Baletai „Šecherezada“ ir „Ugnies paukštė“ (1910), kuriuos
Paryžiaus operos scenoje pastatė choreografas Michailas Fokinas,
sulaukė nepaprastos sėkmės. Šių spektaklių scenografija tapo naujos
parodinės veiklos pradžia – kaip savarankiški meno kūriniai buvo
pradėti eksponuoti kostiumų ir dekoracijų eskizai.
L.Bakstas buvo aukštai vertinamas ir kaip modeliuotojas. 1924
m. grįždamas į Paryžių, jis ketino toliau užsiimti drabužių
dizainu, mąstė apie savo mados namų atidarymą, bet įgyvendinti šių
planų nebuvo lemta. 1924 m. gruodžio 27 d. dailininkas mirė.
UNESCO generalinės konferencijos 38-ojoje sesijoje buvo nutarta
paminėti L.Baksto gimimo 150-ąsias metines. Ši data įtraukta į
UNESCO 2016 m. minimų sukakčių sąrašą.
2016 m. Baltarusijos bankas „Belgazprombank“ ėmėsi iniciatyvos
įgyvendinti tarptautinį meninį projektą „Levas Bakstas. Epocha ir
kūryba“.
Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje
surengta paroda yra vienas iš šio tarptautinio projekto, kuris taip
pat aprėpia dailininko kūrybai skirtas parodas Minske, Rygoje,
Gardine, etapų. Projekte dalyvauja Baltarusijos nacionalinis dailės
muziejus, Latvijos nacionalinio dailės muziejaus „Rygos biržos“
dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinė Martyno
Mažvydo biblioteka, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
Parodoje taip pat eksponuojami kūriniai iš Andrejaus Balykos,
Aleksandro Vasiljevo, Rolando Valiūno, Mariaus Jankausko kolekcijų
bei Maskvoje esančios Natalijos Kurnikovos galerijos „Mūsų
dailininkai“.