Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre rodoma šios pažinties įkvėpta pirmoji beveik kubistinė J.Lipchitzo skulptūra „Vyras ir moteris“ ir fotografija, kurioje J.Lipchitzas dairosi po P.Picasso dirbtuvę.
Ketvirtadienį čia atidaryta pasaulyje garsaus skulptoriaus J.Lipchitzo (1891–1973) paroda „Gyvenimas skulptūroje. J.Lipchitzui – 125“.
Paroda turėjo būti didesnė
Tolerancijos centras šią vasarą tapo vienu labiausiai saugomų šalies objektų. Mat net trys iškilaus menininko skulptūros šiai parodai atgabentos iš Georges’o Pompidou centro, o dvi skulptūros ir du dideli J.Lipchitzo portretai – iš Judaizmo istorijos ir meno muziejaus Paryžiuje. Darbai sukurti menotyrininkų ypač vertinamu ankstyvuoju kubistiniu skulptoriaus kūrybos periodu – 1910–1940 metais.
„Norėjome atsivežti devynias skulptūras, tačiau neturėjome pakankamai lėšų jų draudimui“, – prisipažino parodos kuratorė muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė. Atgabenti darbus iš Paryžiaus padėjo ir privatūs rėmėjai, ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje.
Kelionėje iš Prancūzijos į Lietuvą skulptūras lydėjo Pompidou centro atstovas Sennenas Codjo, kuris ne tik rūpinosi darbų saugumu, bet ir prižiūrėjo, kad muziejuje būtų sudarytos tokioms meno vertybėms būtinos eksponavimo sąlygos.
Svečias atidžiai stebėjo, kad salėse būtų optimalus temperatūros ir drėgmės santykis, gilinosi į visas kūrinių eksponavimo bei muziejaus apsaugos darbo subtilybes. Rugsėjo pabaigoje į Vilnių vėl atvyks Pompidou centro atstovas, kuris palydės brangius meno kūrinius atgal į Paryžių.
Paklaustas, ar nebuvo galima rasti J.Lipchitzo darbų kokiame nors kitame muziejuje ar privačioje kolekcijoje, Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris teigė, kad dvejus metus trukusios derybos ir sudėtingos logistikos peripetijos – indėlis į tolesnį bendradarbiavimą.
Mat šis Prancūzijos muziejus saugo ypač daug Paryžiuje išgarsėjusių litvakų darbų. Tarp jų ir vieną didžiausių Marco Chagallo paveikslų rinkinį.
Sugrąžinti litvakus į gimtinę, supažindinti Lietuvos žmones su holokausto išvengusių garsiausių kraštiečių kūriniais – vienas svarbiausių muziejaus uždavinių.
Buvo M.K.Čiurlionio kaimynas
Nors J.Lipchitzas gana jaunas pateko į garsiausių Prancūzijos sostinės menininkų būrį, susipažino su tokiomis įžymybėmis kaip P.Picasso, Amedeo Modigliani, Diego Rivera, architektas Le Corbusier, jis niekuomet neužmiršo gimtinės.
Tai liudija ir jo susirašinėjimas su skulptoriumi Vladu Vildžiūnu ir profesoriumi Vytautu Landsbergiu.
Įdomu, kad žodžių rinktis nemėgęs skulptorius kritikavo ne tik P.Picasso, bet ir Lietuvos meno ikona tapusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbus. Savo laiške V.Landsbergiui jis atvirai rašė, kad M.K.Čiurlionis, matyt, buvęs geresnis muzikas nei tapytojas.
Pripažindamas didžiulį kūrybinį M.K.Čiurlionio potencialą, jis buvo įsitikinęs, kad dailėje lietuvių menininkas – provincialas, neperpratęs savojo laiko tapybos laimėjimų, todėl jo paveikslai – gana naivūs, primenantys paspalvintą grafiką.
Tiesa, reikia atsižvelgti ir į tai, kad lietuvių kūrėjo originalų skulptorius nebuvo matęs, tik prastos kokybės sovietmečio reprodukcijas.
Įdomu, kad Lipchitzų ir Čiurlionių šeimos Druskininkuose buvo kaimynai. „Matydavau jį (Čiurlionį) vaikštinėjantį, visada vienišą, apsigaubusį tamsia pelerina, tai man darydavo didelį įspūdį“, – viename savo laiškų prisiminė J.Lipchitzas.
O jau po M.K.Čiurlionio mirties lietuvių dailininko tėvas, užsukęs pas Lipchitzus ir pamatęs galvą lipdantį menininką, ištarė: „Uždrauskit jam šitą darbą, nes baigs gyvenimą kaip mano sūnus.“
Skulptorius iš Lietuvos
Parodos kuratorė Ieva Šadzevičienė lankytojams siūlo atkreipti dėmesį, kad atskira ekspozicijos erdvė skirta garsiojo skulptoriaus ryšiams su gimtuoju kraštu. „Esu skulptorius iš Lietuvos“, – tokiais žodžiais J.Lipchitzas prisistatydavo pasaulio meno galerijose.
Garsiausiuose muziejuose eksponuodamas savo kūrinius jis visuomet užrašydavo ne tik darbo pavadinimą ir pavardę, bet ir „Gimęs Lietuvoje“.
Nors jis gimė dar tais laikais, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos dalis.
Nenutrūkstamą jo ryšį su tėvyne atskleidžia laiškai ir dokumentai, autentiškos skulptoriaus šeimos fotografijos, XX a. pirmųjų dešimtmečių Druskininkų vaizdai.
Paroda „Gyvenimas skulptūroje. J.Lipchitzui – 125“ Tolerancijos centre veiks iki rugsėjo 25 dienos.