Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyrius kas dvejus metus pristato savo organizacijos, vienijančios ne vien tiktai uostamiesčio, bet ir Telšių, Palangos, Gargždų, Neringos, Kretingos, kitų miestų kūrėjus, darbus. Pastaroji paroda skirta A.Žalio, kurio pastangomis Klaipėda tapo ne tik pramonės miestu, bet ryškiu kultūros centru, atminimui įamžinti.
KKKC parodų rūmuose susirinkę menininkai, kultūros darbuotojai, politikai, literatai, žurnalistai prieš dešimtmetį mirusį A.Žalį prisiminė kaip valingą ir ambicingą, užsibrėžtų tikslų ne savo asmeninei gerovei, o miesto labui siekusią asmenybę, be kurios tiesiog sunku įsivaizduoti šiandieninę Klaipėdą.
Gūdžiu sovietmečiu, kai A.Žalys daugiau kaip dvidešimt metų dirbo Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininku, pilkas rusakalbis žvejų ir jūrininkų miestas nušvito, pakeitė savo proletarinį veidą – čia suklestėjo mokslai ir kultūra, atgijo lietuviškas žodis.
Per parodos atidarymą ne vienas oratorius pažymėjo, kad A.Žalys savo kultūrinę politiką grindė ne žodžiais, o darbais – jo pakviesti į Klaipėdą jauni menininkai, mokslininkai, pedagoga, architektai buvo aprūpinami būstais, dirbtuvėmis, gaudavo užsakymų.
Pirmiausia A.Žalio iniciatyva miesto centre iškilo paminklai Kristijonui Donelaičiui, Martynui Mažvydui, kitoms iškilioms asmenybėms bei įvykiams įamžinti, Teatro aikštėje atstatyta nugriauta Toravos Anikės skulptūra.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, A.Žalys miesto vairą perleido kitiems, bet nuo svarbiausių kultūros ir socialinio gyvenimo reikalų nenusišalino – kaip Sąjūdžio remiamas kandidatas išrinktas į Seimą, rūpinosi Klaipėdos universiteto steigimo reikalais, puoselėjo idėją atgaivinti istorinę piliavietę.
„Stebiuosi, kaip šis žmogus, pats nenutapęs nė vieno paveikslo, neparašęs romano, sugebėjo įsprausti tokį gilų pėdsaką miesto kultūros istorijoje. Vėliau mes pratęsėmę jo gražius darbus – menininkams leidome privatizuoti sovietmečiu jiems valdžios skirtas dirbtuves“, – kalbėjo su A.Žaliu ranka rankon dirbęs pirmasis po jo Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas, vėliau pasirinkęs literato kelią ir ne vieną knygą išleidęs politikas Vytautas Čepas.
Klaipėdos garbės pilietis Valentinas Greičiūnas, prisiminė, kad A.Žalys dėmesio kultūrai skirdavo ne mažiau nei būstų statybai, prekybos ar pramonės plėtrai: „Jo laikais restauruotas senamiestis, pradėjo veikti Konservatorijos fakultetai, Muzikinis teatras, atsirado Skulptūrų parkas, Laikrodžių muziejus, Vasaros koncertų estrada, rekonstruotas Dramos teatras. Jis buvo Lietuvos jūrų muziejus ir akvariumo statybos siela, rūpinosi Jono kalnelio sutvarkymo reikalais“.
A.Žaliui skirtoje parodoje pristatoma gerai žinomų pajūrio menininkų ir naujų LDS Klaipėdos skyriaus narių kūryba. Nemažai darbų, pulsuojančių savita ekspresija, aktualia tematika, atviru dialogu, iššūkiais ir eksperimentais, žiūrovams atveria galimybę geriau suvokti šiuolaikinės dailės diskursą ir jos pokyčius Vakarų Lietuvoje.
„Ši paroda – tarsi padėka šviesiai ir iškiliai asmenybei, menininkų globėjui A.Žaliui. Būtų smagu, jeigu mūsų kūriniai jauniesiems klaipėdiečiams ne tik primintų jo nuopelnus, įžvalgas, svajones, bet ir paskatintų siekti kilnių tikslų visuomenės labui“, – pristatydamas parodą sakė LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Arūnas Sakalauskas.
KKKC erdvėse eksponuojamoje apžvalginėje parodoje „Vakarų vėjai 2016“ dalyvauja menininkai, atstovaujantys įvairiems dailės žanrams: tapybai, mažajai plastikai, skulptūrai, grafikai, taikomajai dailei.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre paroda „Vakarų vėjai 2016“ veiks iki rugpjūčio 7 dienos.