Su mažai pažinta menininke Lietuvoje Šiuolaikinio meno centro skaitykloje pasimatyti susirinko ne tik menu, bet ir politologija besidomintys lankytojai. Kai politikos temos liko nuošalyje, pagrindinis dėmesys buvo skirtas ne buvusiam Bogotos merui A. Mockui, o jo mamai – žinomai Kolumbijos menininkei. Operatorių komanda su išeive iš Lietuvos iš Bogotos sugrįžo tam, kad nufilmuotų ir dalį dokumentinio filmo.
Dailininkė pažintį pradėjo nuo darbų, pristatydama audiovizualinį kūrinį „Darbai ir refleksijos 1972–1980“. Projektoriaus ekranuose šmėžavo skulptūros, lydimos autorės gyvenimo minčių, situacijų, pokalbių bei patirčių ištraukų. Kaip sako, jos darbai skirti ir tiems, kurie sakosi neturintys meninio išsilavinimo, kad suprastų kūrinius. Pasak N. Šivickas, tam išsilavinimo nereikia – svarbu jausti.
„Ar galiu paklausti apie graužikus, kuriuos dažnai minėjote pristatyme – kas jie?“ – paklausė Rytis Zemkauskas.
Nijolė Šivickas: Graužikas tas, kuris graužia.
R.Z.: O aš graužikas?
N.Š.: Truputį.
Klausimas iš publikos: Ar blogai būti graužiku?
N.Š.: Gyvenime žmogus turi pabūti ir graužiku, kad suprastų jį.
Klausimas iš publikos: Kaip atradote molį?
N.Š: Kadangi buvo pigiausia.
Klausimas iš publikos: Kodėl jums svarbus skaičius penki?
N.Š.: Nes turiu penkis pirštus.
Klausimas iš publikos: Ar Jūsų kūrybą paveikė tai, kad gyvenote Lietuvoje, jos realijos?
N.Š.: Turbūt ne.
Klausimas iš publikos: Ką galite pasakyti apie Kolumbiją?
N.Š: Lietuvoje žmonės stengiasi suprasti vienas kitą. Kolumbijoje yra priimta apgauti, netikėti kitu.
Antanas Mockus: Nijole, ar šiandien nepajutai, kad žmonės Lietuvoje labiau padeda vieni kitiems nei Kolumbijoje?
N.Š: Aš labai abejoju.
Klausimas iš publikos: Ar jūs realizuodavote savo darbus?
N.Š.: Jeigu kas ateina pirkti, aš atidarau duris.
R.Z.: Bet jūs dirbate ne dėl pinigų?
N.Š.: Yra labai sunku uždirbti, Jums tikrai negaliu patarti kaip dirbti, kad uždirbtumėte.
R.Z.: Tai kam jūs vargstate?
N.Š: Tu taip pat.
R.Z.: Man patinka mano darbas. Ar tai ir yra atsakymas?
N.Š: Nežinau.
R.Z.: Ar norėtumėte, kad Vilniuje stovėtų jūsų skulptūra?
N.Š: Yra labai nelengva, nes egzistuoja pavydas.
Klausimas iš publikos: Ar sūnui pasakojote apie Lietuvą?
A.M.: Tėvas mokė dainų, o mama lietuviškos poezijos. Mes su mama dabar beveik nesipykstame, kelionė į Lietuvą padėjo.
