Idėja kilo renginių organizatorei, gidei ir iki kaulų smegenų šančiškei Austėjai Bliumkytei-Padgurskienei.
Ją įkvėpė Kauno gatvės meno festivalio „Nykoka“ iniciatoriaus, dabartinio meno vadovo Tado Šimkaus kūryba. Jis pernai rudenį ant namo Nemuno gatvėje sienos perkėlė 7-metės mergaitės darbą.
Žemųjų Šančių gyventojai internetu gausiai dalinosi šio kūrinio nuotraukomis.
„Gal ir Šančiuose reikia ko nors panašaus?“ – svarstė bendruomenės nariai.
Mintį pakišo tuščia siena
A.Bliumkytė-Padgurskienė ėmė ieškoti tinkamos sienos. Dėmesį patraukė A.Juozapavičiaus pr. 62 namas, prie kurio prisiglaudęs garsusis „Šančių kioskas“.
Ši balta siena matoma kiekvienam, važiuojančiam prospektu, tad, pasak idėjos iniciatorės, tiesiog prašyte prašėsi būti apipiešta.
Pastatas negyvenamas, priklauso Katalikų bažnyčiai, Šančių parapijai.
„Spontaniškai, vaikščiodama su sūneliu, užėjau pas kleboną ir pasakiau: „Noriu ant jūsų sienos piešti“, – prisiminė A.Bliumkytė-Padgurskienė.
Dvasininkas sutiko. „Jis davė laisvę kūrybai, tik prašė baisybių nepaišyti“, – sakė G.Andrijauskaitė.
Menininkę ir konkretų jos darbą parinko A.Bliumkytė-Padgurskienė ir „Nykoka“ komanda. Lemiamą žodį tarė T.Šimkus.
Priminė senovinius tapetus
Ant sienos atsidursiantis kūrinys vaizduoja senovinių tapetų imitaciją su dviem langais, o gal paveikslais, kuriuose matyti du paukščiai – Jis ir Ji.
„Čia – kiekvienas iš mūsų, gyventojai, gyvybė. Kūrinyje atskleistos dvi mintys – pavaizduoti tapetai reiškia namų jaukumą, o gamtiniai motyvai kalba apie Šančių gamtą, kurios aplink – gausu“, – komentavo grafikė.
Žemieji Šančiai atpažįstami iš raudonų kareivinių, todėl ir darbui G.Andrijauskaitė naudos įvairius plytų atspalvius. Kadangi rajono architektūra turi netrumpą istoriją, ir grafikos darbas bus atliktas pasitelkiant sendinimo techniką.
„Man tai labai priimtina – tokia mano stilistika“, – aiškino G.Andrijauskaitė.
Originalaus kūrinio dydis – vos 10x10 cm. Ant sienos jis padidintas šimtą kartų. Metaline plokštele, kurioje išraižytas paveikslėlis, G.Andrijauskaitė grafikos darbą gali atspausti pakartotinai įvairiomis spalvomis.
„Galbūt jis taps Šančių simboliu?“ – jau svarsto šančiškiai.
Kontūrus piešė naktį
Piešinys atsiras ant sienos, esančios vos kilometras nuo G.Andrijauskaitės studijos.
„Myliu Šančius, jau devynerius metus čia gyvenu. Tai pirmas mano gatvės piešinys ant sienos, todėl norėjau, kad jis atsirastų Šančiuose. Paskui bus galima piešti ir kur nors toliau“, – sakė menininkė.
Ji kiekvieną rytą važiuoja pro šalį ir džiaugiasi vykstančiais darbais.
Savaitės pradžioje ant sienos buvo perkelti tik kūrinio kontūrai. Šį darbą teko atlikti naktį. „Piešinį perkėlėme projektoriumi. Įjungėme lempą, ant aparato dėjome skaidrę ir ant sienos pasirodė piešinys. Tada žymekliu apvedžiojome linijas“, – aiškino grafikė.
Darbus entuziastai pradėjo 21 val., baigė 4 val. ryte. Menininkei talkino festivalio „Nykoka“ savanoriai. Padėti atėjo ir šančiškiai.
Spalvinti kontūrus reikės šviečiant saulei. Išsirinktos devynios spalvos. Grafikė tikisi, kad kitą savaitę miestiečiai jau matys pirmuosius spalvų sluoksnius.
Sudėtingiausias bus paskutinis etapas – piešinio sendinimas. „Bus ką veikti“, – kalbėjo grafikė.
Kūrinį baigti ketinama Šančinėms. Šventės renginiai vyks rugsėjo savaitgaliais. Viename jų bus pristatytas ir menas ant sienos.
„Piešinys turėtų būti baigtas dar rugpjūtį, bet per Šančių kultūros dienas mes ir papasakosime apie jį, ir užduočių duosime, kad būtų lengviau susipažinti“, – pasakojo A.Bliumkytė-Padgurskienė.
Netradicinį meną parėmė miesto savivaldybė, pinigų taip pat skyrė Šančių parapija bei verslininkai.
