Paskaitoje „Pamiršk savo praeitį“ jaunas bulgarų fotografas Nikola Mihovas papasakojo apie fotografijų projektą, kuriame jis tyrinėja svarbiausių komunistinės eros Bulgarijoje architektūros paminklus. Stebėti jų likimą šis fotografas sumanė dėl tų paminklų santykio su dabartimi. Jį domino kaip estetinės ir politinės idėjos, atskleidusios sovietinio pasididžiavimo manifestaciją, dabar tūno po užmaršties skraiste.
Įdomu tai, kad paminklai pastatyti socialistiniu šalies periodu ir šiandien stovi nenugriauti. Mihovas pirmasis iš bulgarų fotografų ir menininkų atkreipė dėmesį į šiuos šalies istoriją menančius, dabar baugius ir paslaptingus objektus.
2009 metais pradėtas ir trejus metus užtrukęs fotografinis tyrimas, pasak autoriaus, ir šiandien nėra visiškai baigtas. Pradėjus pristatinėti projektą Bulgarijos visuomenei, į šiuos paminklus, kaip į šalies istoriją menančius architektūros gigantus, pradėta žiūrėti kitomis akimis.
Kažin dėl ko taip ilgai jie buvo savaime suprantami ir pasyviai dalyvavo architektūrinio ir meno peizažo kontekste? Mihovas teigia, kad labai ilgai bulgarų visuomenė tarsi stengėsi jų nematyti, tokiu būdu atsisakydami to laikotarpio klaidų pripažinimo.
Po karo Bulgarija tapo socialistine liaudies respublika, o valdžioje įsitvirtinusi socialistinė Bulgarijos partija, buvo iš šalies remiama SSRS. Bulgarija 1944 metais įsitraukė į karą su Vokietija ir iki 9 dešimtmečio aktyviai dalyvavo politinėje ir karinėje SSRS komunistinėje sistemoje. Paminklai, atsiradę kaip šią tvirtą draugystę užtvirtinantys brutalizmo, vėliau socialistinio realizmo architektūros ir skulptūros šedevrai atspindi bulgarų tvirtą, ryžtingą, bet ir tuo pačiu groteskišką laikotarpį.
Svarbus iš šio fotografijos projekto kylantis tapatybės formavimosi klausimas, kai praeities laikotarpis, ypač toks kupinas militaristinės manifestacijos kaip Bulgarijoje daro įtaka šiuolaikiniai visuomenei.
Kartos keičiasi, o nuo 1991 metų įtvirtinta nauja konstitucija bei į valdžią su maža persvara rinkimuose patekusi Demokratinių jėgų sąjunga, kuria nauja politinę filosofiją taip formuodami visuomenės idealus ir vertybes.
Paminklai pastatyti socialistiniu laikotarpiu ir šiandien dalyvauja istoriniuose, visuomeniniuose įvykiuose. Prie sovietinės armijos monumento vyksta įvairūs minėjimai, vakarėliai, kurių metu bulgarai išreiškia ironiškumą ar solidarumą praeities įvykių santykyje su šiuolaikiniais kontekstais. Taigi nors iki Mihov fotografijų projekto „Pamiršk savo praeitį“(2009-2012) meno kūriniuose nereflektuotas paminklų klausimas, Bulgarijos visuomeniniai įvykiai juos savaip įtraukė į šiuolaikinius kontekstus.
Mihovas fotografuodamas komunistinės eros monumentus siekia pristatyti juos šiuolaikiškai, jam nebuvo svarbu kaltinti ar pašiepti. Paminklai iki šiandien jį domina istoriniu ir moksliniu aspektu. Projektui medžiagą atidžiai rinkęs archyvuose ir bendraudamas su šių paminklų architektais Mihovas fotografijų projekto temą išplėtė už fotografijos ribų.
Menininkas siūlo suprasti savo ateitį perskaičius praeities dokumentus. Projekto pavadinimas kilęs fotografuojant vieną iš paminklų ant jų radus grafitį „Forget your past“ – „Pamiršk savo praeitį“. Tai susisieja su lietuviškos tapatybės klausimu. Diskusijos apie sovietmetį, istorikų, kultūrologų ir menininkų darbuose Lietuvoje ypač aktualios. Formuojame šiandienį save, žvelgdami į praeitį ir bandydami suprasti klaidas, nuoskaudas ir tokiu būdu kurdami savo tapatumą. Mihov projekto pavadinimas būdamas iš esmės prasminis rebusas, skatina pamiršti, tačiau iš tikrųjų prisiminti šalies istorijos įvykius ir susieti juos su šiandiena.
„Nida 2016“ seminaro programoje rugsėjo 7 diena skirta tyrinėti fotografijos istorijos klausimus. Meno kritikai Agnė Narušytė bei Kęstutis Šapoka pristatė savo paskaitas Lietuvos fotografijos istorijos klausimais.
A.Narušytė paskaitoje pristatė neseniai kartu su fotografijos istorike Margarita Matulyte išleistą monografiją „Camera obscura: Lietuvos fotografija 1839-1945“. Kęstučio Šapokos paskaitoje „Lietuvos fotografija rytoj-vakar-šiandien (1967-1987)“ buvo aptarti 1967-1987 metų laikotarpiu išleisti fotografijos almanachai ir įvardinta jų reikšmė Lietuvos kultūros ir fotografijos istorijos kontekste.
Nepamiršti istorijos nėra tik fotografijos užduotis. Tačiau būdama pagrindine įvykių dokumentavimo priemone ši medija Lietuvoje ir pasaulyje yra šalies istorijos pasakotoja, kuri per meninio sumanymo, koncepcijos prizmę ar reportažiniu metodu paliečia svarbiausius įvykius ir asmenybes. Fotomenininkų seminare „Nida 2016“ žymiausi šalies fotografai, kritikai ir istorikai stiprina fotografijos vertę ir padeda suprasti lietuviškos tapatybės ypatumus žvelgdami į ją įvairiomis prieigomis.
