Ar „Džiaugsmas“ nebus išvis sunaikintas? Kamuojami tokio klausimo vilniečiai šią savaitę kreipėsi į savivaldybę. Jų nuomone, meno kūrinį, kuris pastaruoju metu buvo apleistas, būtina išsaugoti.
Skulptoriaus Kazimiero Kisielio (1926–2014) „Džiaugsmas“ keturis dešimtmečius puošė sovietmečiu garsų restoraną Žirmūnų gatvėje. Jo pastatas prieš porą savaičių buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus.
Tad vilniečiai pradėjo svarstyti, kur skulptūra labiau tiktų, jeigu prie būsimo prekybos centro jai jau nebėra vietos.
Gal Europos parke, o gal prie atnaujintos Neries krantinės?
Pasitars su gyventojais
Būsimos parduotuvės brėžiniuose ir vizualizacijose skulptūros „Džiaugsmas“ nėra.
Paklausta apie jos likimą, projekto vadovė Rūta Mosteikytė kalbėjo aptakiai.
Jos žodžiais, skulptūra turi būti išsaugota, tai yra užfiksuota specialistų susirinkimų protokoluose.
Tačiau kur galėtų būti vieta „Džiaugsmui“, R.Mosteikytė negalėjo atsakyti.
Apie tai bus kalbama su Žirmūnų gyventojais svarstant parduotuvės projektą.
Taip, skulptūra dabar apleista, bet Žirmūnų gyventojai tvirtina, kad šis kūrinys susijęs su rajono istorija. Tad nejaugi jį dabar imsi ir išrausi?
Apšiuręs – ir pastatas
1970 metais pastatyta K.Kisielio skulptūra „Džiaugsmas“ buvo vadinama Žirmūnų pažiba, modernaus monumentalaus meno pavyzdžiu sovietinio socialistinio realizmo sąlygomis.
Tačiau nesunku įsitikinti, kad šiandien iš jos mažai kas likę. Skulptūros nebepuošia bronzinis berniukas. Apskritai jį turbūt prisimena tik seniausi Žirmūnų gyventojai. Pasakojama, kad bronzinę vaiko skulptūrą iki mirties savo dirbtuvėje saugojo „Džiaugsmo“ autorius.
Mat prasidėjus spalvotųjų metalų vagystėms jis baiminosi, kad ilgapirščiai nusineš ir ją.
Keletą pastarųjų metų apgailėtinai atrodė ir buvusio restorano pastatas. Po to, kai jis užvėrė duris, patalpose mėgino kurtis įvairios parduotuvės, tačiau jos ten neįsitvirtino.
Tad iki nugriaunant pastatas stūksojo medžio drožlių plokštėmis užkaltais langais, jame lankėsi benamiai, buvo kilęs ne vienas gaisras.
„Džiaugsmą“ vandalai buvo išterlioję grafičiais.
Šalia gatvės esančią skulptūrą mėginta gelbėti ją vėl perdažant, tačiau terliotojai ir vėl padarydavo savo juodą darbą.
Pateko į fotografijos albumus
Dailėtyrininkė Kristina Stančienė sakė, kad „Džiaugsmas“ buvo Žirmūnų kūrimosi ir statybų liudininkas.
Kadaise ši skulptūra buvo apsupta žmonių, šurmulio. Šalia jos tryško fontanas, „Džiaugsmas“ puikavosi visuose sovietiniuose šalies sostinės fotografijos albumuose.
Anot K.Stančienės, tai nieko nuostabaus, nes tokios puošmenos buvo kuriamos kiekviename miesto rajone. Būtinai šalia parduotuvės, vaistinės, pašto, bibliotekos.
„Jos simbolizavo tvarką ir sovietinio piliečio estetinių poreikių patenkinimą. Ir, žinoma, nevalingai įsiėdė ne tiktai į kolektyvinę, bet ir į asmeninę atmintį“, – tvirtino K.Stančienė.
Šalia skulptūros motinos stumdė vežimėlius, žmonės zujo į parduotuvę, čia pat kukliai glaudėsi ir nelegalios saldumynų gamintojos.
Jos prekiavo geltonais, raudonais ir žaliais gaideliais ant pagaliuko, kuriuos prisimintų nebent vyresnio amžiaus vilniečiai.
O vakarais, pasak K.Stančienės, iš legendinio „Žirmūnų“ restorano sklisdavo tranki muzika, pakampėmis šlapinosi apgirtę lankytojai, į taksi automobilius „Volga“ viena po kitos lipo triukšmingos įkaušusios kompanijos.
Užgožė Lazdynų šlovė
Tačiau dabar skulptūra – liekana, apleistas sovietinės epochos fragmentas.
Jos jau kelis dešimtmečius niekas nebefotografuoja. K.Stančienės žodžiais, „Džiaugsmas“ dabar – irimo, nykimo, santvarkų kaitos liudininkas.
Bet dailėtyrininkė siūlo jo taip nenuvertinti. Mat tai – ne tik kažkoks objektas, bet ir konkrečios erdvės, vietos, geografinės sąvokos simbolis.
Juk iki XX amžiaus vidurio Žirmūnai buvo labiau panašūs į kaimą, čia stovėjo daugiausia nedideli mediniai namai.
Tik 1962-aisiais pradėti statyti Žirmūnai per keletą metų pavirto pirmuoju dideliu sostinės gyvenamuoju rajonu.
Žirmūnus šiek tiek užgožė Lazdynai, už kurių projektą architektams buvo įteikta SSRS valstybinė premija.
Tai buvo vienas aukščiausių to meto apdovanojimų.
Tiesa, Žirmūnų projektuotojus sovietinė valdžia 1968 metais taip pat apdovanojo. Tai buvo pirmasis masinės Sovietų Sąjungos gyvenamosios statybos įvertinimas už teritorijos urbanistinį suplanavimą.
Žirmūnai buvo užstatyti daugiaaukščiais namais pagal Lietuvai iš dalies pritaikytus sąjunginius tipinius projektus.
Globėjas – nišoje
Vilnius keistai elgiasi ne tik su „Džiaugsmu“, bet ir kita K.Kisielio skulptūra.
1996 metais sukurta Šv.Kristoforo skulptūra kažkodėl buvo pastatyta Gedimino prospekte, pastato nišoje prieš Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.
Anot menotyrininkų, nėra jokių šv.Kristoforo skulptūros sąsajų su šia vieta, be to, Vilnius savo globėją turėtų labiau gerbti.
