Rugsėjo 13 dieną Prahoje, miesto Rotušės Riterių salėje, įvyks fotografijų parodos Lietuvos klasikai ir Gunars Binde atidarymas. Pačioje Prahos senamiesčio širdyje eksponuojamą parodą žiūrovai galės aplankyti iki spalio 9 d.
Parodoje pristatomi darbai iš Antano Sutkaus (g. 1939) fotografijų ciklo „Lietuvos žmonės“, Aleksandro Macijausko (g. 1938) serijos „Lietuvos turgūs“, Romualdo Rakausko (g. 1941) ciklo „Žydėjimas“, Romualdo Požerskio (g. 1951) fotografinio pasakojimo apie mažaūgį kaimo gyventoją „Mažasis Alfonsas“ bei Virgilijaus Šontos (1952-1992) kūriniai iš įvairių serijų. Lietuvos fotografijos klasikų darbų ekspoziciją papildo žymaus latvių fotografo Gunaro Bindes (g. 1933) kūrybos rinktinė.
Prahoje gyvenančio kuratoriaus ir leidėjo Garik Avanesian rengiama paroda tartum pratęsia ilgalaikes dviejų šalių bendradarbiavimo fotografijos srityje tradicijas. Sovietiniais metais lietuvių fotografams, atsidūrusiems už geležinės uždangos, tobulėti padėjo tuometinėje Čekoslovakijoje leistas ir Lietuvoje prieinamas žurnalas „Revue Fotografie“, o čekų leidėjai ir fotografai (Daniela Mrazkova, prof. Vladimiras Birgusas, prof. Liudvikas Baranas) rūpinosi lietuvių autorių kūrybos sklaida Vakarų pasaulyje.
Latvių fotografo G. Binde kūryba parodoje taip pat eksponuojama neatsitiktinai. Šį autorių su Lietuvos fotografija sieja ilgalaikiai ir glaudūs ryšiai. Lietuvos fotografų bendruomenės kūrybinėje ir organizacinėje veikloje G. Bindė dalyvauja nuo pat XX a. septintojo dešimtmečio. Tuo metu G. Bindė jau buvo tapęs ir Latvijos fotografijos ikona bei žinomu fotografu visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
Parodoje pristatoma Lietuvos ir Latvijos fotografija siejasi su humanistinės fotografijos kryptimi, kuri Vakarų fotografijoje savo apogėjų pasiekė praėjusio amžiaus viduryje bei darė įtaką tuomet kūrybinį kelią pradedantiems Lietuvos fotografams.
Svarbiausia šioje fotografijos kryptyje yra universalios žmogiškosios patirties atspindėjimas, galimybė žiūrovui joje atpažinti ir savo paties išgyvenimus. Kita vertus, tarptautinė humanistinė fotografijos kryptis lietuvių autorių kūryboje įgijo ir savitą, istorinių aplinkybių suformuotą tikslą išsaugoti Lietuvos tautinę tapatybę ir kultūrą, fotografijose užfiksavus kaimą bei jo tradicinį gyvenimo būdą.
Sovietmečiu nacionalinio identiteto tema turėjo netiesioginio pasipriešinimo buvusiai politinei situacijai atspalvį. Dabar tokia fotografija reprezentuoja Lietuvos kultūrą bei istoriją laisvės sąlygomis, žavi savita nostalgija praėjusiam laikui.
