Praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ neįtikėtinu greičiu ėmė sklisti legendinių fotomenininkų Romualdo Rakausko, Romualdo Požerskio ir Aleksandro Macijausko nuotraukos, darytos Kaune 1966–1978 metais.
Kino režisieriui Donatui Ulvydui ir žurnalistei Aistei Stonytei savo paskyrose paskelbus, kad ieškomi senose fotografijose užfiksuoti herojai, skelbimu pasidalijo daugiau nei 5000 žmonių.
Anot D.Ulvydo, žmonės entuziastingai įsitraukė į savotišką paieškų žaidimą, rašė laiškus, kėlė įvairiausias versijas, kas galėtų būti vienas ar kitas žmogus nuotraukose. Todėl jau aiškėja legendinių fotografijų herojų vardai ir likimai.
Tačiau ne mažiau nei nuotraukų herojų paieška, žmones domino klausimas – kodėl jų ieškoma.
Nukels į aštuntąjį dešimtmetį
„Fantazavome, kad būtų nepaprastai įdomu rasti nuotraukas, kuriose užfiksuoti Kauno žmonės aštuntajame dešimtmetyje. Nes būtent į šį laikotarpį nukelia mūsų filmas.
Daugiausia tokių nuotraukų radome legendinių fotomenininkų R.Rakausko, A.Macijausko ir R.Požerskio archyvuose. Parodoje jos eksponuojamos su šių dienų talentingų fotografų Monikos Požerskytės, Gedimino Žilinsko, Gedmanto Kropio darbais, kino operatoriaus Ryčio Kurkulio ir filmo fotografės Astos Martinonytės kadrais, kuriuose užfiksuoti aktorių ir savanorių veidai filmavimo aikštelėje Kaune,“ – sakė filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ režisierius D.Ulvydas.
Anot jo, fotografijos parodoje „Kaunas. Laisvė. Kinas“ susitiko kelių kartų fotomenininkų darbai. Filmas paskatino užmegzti pokalbį apie Kauną ir jo žmones – tada ir dabar. Sustabdytos akimirkos prabėgus daugiau nei 40 metų leidžia keliauti laiku, menininkams ir žiūrovams susitikti sąlyginėje erdvėje – „tarp realybės ir fikcijos“.
Tik nuspausdavo mygtuką
Paieškas organizavę Donatas ir Aistė neslėpė, kad tokio žmonių palaikymo ir susidomėjimo nesitikėjo.
„Mums patiems organizuojant ir atrenkant darbus parodai buvo labai smalsu – ar fotomenininkai, Kauną ir jo žmones fiksavę aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, ką nors žino apie savo herojus? Ar susipažino nuspaudę fotoaparato mygtuką? Ar žino, kokie jų likimai? Paaiškėjo, kad pastarasis klausimas jiems neduoda ramybės.
Kaip pasakojo legendinis fotografas R.Rakauskas, anais laikais fotografuoti žmones gatvėje buvo įprasta. Pagavęs akimirką, fotografas nuspausdavo mygtuką ir nueidavo. Jokios režisūros, todėl dažniausiai net nesusipažindavo“, – kalbėjo D.Ulvydas.
Susitiks su savo herojais
O šiandien, peržiūrinėdami archyvą, fotografai prisipažįsta svarstantys, kas tie žmones, kur jie dabar.
„Būtent todėl nutarėme prašyti visų pagalbos – identifikuoti žmones, padėti kažką apie juos sužinoti ir pakviesti po daugelio metų susitikti fotomenininkams su savo fotografijų herojais“, – pasakojo D.Ulvydas.
Pasak jo, tokius susitikimus bus verta įamžinti atskirai, nes pats susitikimo faktas labai kinematografiškas – tiek pat intriguoja, kiek ir jaudina.
Fotoparoda, kurią sudaro net 40 stendų, po atviru dangumi veiks iki lapkričio 3 d.