Improvizuota menininko Evaldo Janso darbų paroda šeštadienio vakarą pritraukė negausų, tačiau išskirtinai menininko tapybos darbais susidomėjusį gerbėjų būrį. Nors renginio dalyvių skaičių kiek pakoregavo ir vakaro lietus, vakarėlio sumanytojai renginį laikė paslaptyje.
„Pakartosim ir viešai?“, – parodos autoriui šūktelėjo iniciatyvos organizatorė V.Mačianskaitė, pop-up stiliaus „Contour Art Gallery“ įkūrėja, vystanti naujas meno pardavimo formas Lietuvoje.
Naujausi E. Janso darbai – tai peizažų abstrakcijos, kuriomis dailininkas dar šią vasarą mėgino iš naujo prisijaukinti teptuką. „Šiuos darbus nutapiau vasaros atostogų metu. Tiesiog dirbant lauke, ieškojau įvairių motyvų – norėjau prisiminti tapybos techniką, kuri per laiką užsimiršta. Nors paveiksluose atrodo, kad per potepį bėgiama nuo realybės, bet nuorodos į ją išlieka“, – studijoje eksponuojamus darbus komentavo autorius. Publiką atpalaiduojančiais žaidimais apšildęs menininkas, vakarą tęsė bendraudamas su svečiais.
Nors E. Jansas labiau žinomas kaip video ar performansų menininkas, tačiau jo dailės darbai pripažinti meno vertintojų saugomi ir Nacionalinės dailės galerijos ar Modernaus meno centro kolekcijose.
Kaip sakė vakaro viešnia menotyrininkė Gintarė Krasuckaitė: „E. Jansas yra baigęs tapybą. Jo kolega bei geras draugas Kęstutis Šapoka įsitikinęs,kad jis turi tapybos infekciją, kuri vis sugrįžta. Po tapybos studijų menininkas dirbo su objekto, video menu, fiksavo kasdienybę, šokiruojančius epizodus. Tapyboje vaizdai yra lengvesni, priimtinesni. Dekoratyvūs darbai turi įdomų siužetą, todėl yra verti dėmesio“.
Tarp įvairių siužetinių gamtos motyvų, kabėjo ir daugelio simpatijų susilaukęs kūrinys, kuris pasak V. Mačianskaitės, į tapybos istoriją pateks dėl jame atvaizduotų menininkių Monikos Dirsytės ir Eglės Karpavičiūtės portretų. Tą vakarą paveikslas buvo sėkmingai parduotas.
„Contour Art Gallery“ įkūrėja pastebi, kad Lietuvoje dar trūksta atvirų kūrybinių iniciatyvų, kurios padėtų menininkams parduoti darbus. Pardavimai dažniausiai paliekami privačioms galerijoms, kurios dėl lėtai besivystančios meno rinkos negali garantuoti aktyvių pardavimų. Tenka ieškoti alternatyvių galimybių.
Pasiteiravus vakaro svečio apie tai, ar aktyvus pop-up stiliaus gyvenimas Lietuvoje verda tarp menu besidominčių žmonių – pašnekovas pastebėjo, kad nepriklausomai ar jis intensyvus, dažniausiai verda gan uždarame rate, todėl neskatina platesnės auditorijos domėjimosi bei įsitraukimo.
„Pas mus dar vyrauja įsivaizdavimas, kad menas kainuoja labai daug. Studiją atvėrėme ne stambiems kolekcininkams, o tiesiog menu besidomintiems žmonėms, kurie norėtų nebrangiai įsigyti žinomo autoriaus darbą. Norisi sužadinti kolekcionavimo aistrą. Kartais ji prasideda nuo labai nebrangių darbų, tad kodėl jaunam kolekcininkui nepradėti nuo gerai žinomo, turinčio vardą menininko, kurio darbai yra Nacionalinės dailės galerijos, Modernaus meno centro kolekcijose?“, – kalbėjo V. Mačianskaitė.
Vakarėlyje sutiktas kolumbietis John Alexander Serna, į Lietuvą atvežęs brazdaskučių madą, E. Janso kūrybos vakarą įvertino labai pozityviai. „Darbai nuostabūs, matyti, kaip išreiškiamos autoriaus idėjos. Kokios dinamiškos spalvos ir potėpiai! Nors darbai atrodo realistiniai, bet jų stilius – su farso prieskoniu. Ispanijoje domėjausi meno kolekcionavimo ypatybėmis, todėl žinau, į ką reikia kreipti dėmesį. Kūryboje svarbiausia, kad menininkas tikėtų savimi, tuomet nuostabu matyti ir jo darbus“, – akcentavo J. A. Serna.
Improvizuoto aukcionio darbų įkainiai – nepretenzingi. Mažesniuosius darbus buvo galima įsigyti ir nuo 250 eurų. Basanavičiaus gatvėje įkurtos studijos durys gerbėjams buvo atvertos ruošiantis kitąmet artėjančioms autorinėms menininko parodoms.
