Skulptūra A.Kmieliauskui atiteko po lemtingo akibrokšto. Prieš septynerius metus vienas užsakovas talentingo menininko paprašė nukalti dvi skulptūras – vyrą ir moterį.
Pirmiausia buvo sukurtas granitinis vyras. Užsakovas – jaunas viengungis iš Molėtų – kūrinį parsivežė namo ir ėmė laukti granitinės moters. Bet kol buvo kuriama skulptūra, meno mylėtojo gyvenime atsirado žemiškoji gyvenimo draugė. Ji uždraudė mylimajam į namus atsigabenti nuogos moters skulptūrą. Gal išsigando konkurencijos, gal pagailėjo savo vyro pinigų.
A.Kmieliauskas dabar juokauja, kad gal gyvai moteriai labiau norėjosi gražios suknelės ar kelionės aplink pasaulį. Taigi iki šiol neaišku, kodėl užsakovui neįtiko daili skulptūra.
Daug metų granitinė moteris gulėjo „Dailės“ kombinate, net apaugo krūmokšniais.Skulptūra yra pustrečio metro ilgio ir daugiau kaip metro aukščio. Jauna, pakilios nuotaikos akmeninė moteris monumentali, graži, o jos ilgi plaukai subtiliai pridengia gundantį nuogumą.
A.Kmieliauskas niekada neišgyveno, kad užsakovas nepasiėmė skulptūros. Po kurio laiko atsirado žmonės, kurie panoro įsigyti skulptūrą ir įkurdinti ją savo viloje pajūryje. Tačiau tuomet menininko duktė akvarelininkė Ramunė Kmieliauskaitė su sūnumis Roku ir Lotu ėmė prašyti, kad granitinė moteris liktų jų namuose.
„Nepaveldime nei rūmų, nei sąskaitų banke, tad didžiausias turtas yra mano tėvo gyvenimo istorija ir jo nuostabūs darbai. Ši granitinė gražuolė pragyvens kelias kartas“, – kalbėjo R.Kmieliauskaitė.
Ir skulptūros autorius dabar džiaugiasi, kad granitinę moterį pasiguldė savo sode: „Pinigus būčiau išleidęs, o dabar skulptūra čia galės stovės neribotą laiką.“
Didžiulis meno kūrinys buvo perkeltas į sodelį netoli A.Kmieliausko dirbtuvės. Menininkas nebijo, kad jo gražuolę koks nors ilgapirštis gali sumanyti pagrobti – gigantės niekas nepaneš.
