Projektas – iššūkis ir provokacija
Neįgaliųjų socialinė integracija – visuomenės dažnai aptarinėjama tema, tačiau integralumo priemonės neretai tik formaliai deklaruojamos.
Menininkai irgi padaro toli gražu ne viską, ką galėtų, todėl vis dar lieka nemažai erdvės trinti ribas tarp sąvokų „sveikasis“ ir „neįgalusis“.
„Persvarstydami ir apibrėždami galios sampratą mene siekėme stiprinti visuomenės toleranciją, empatiškumą, ugdyti sąmoningumą ir mažinti diskriminavimą“, – pasakojo KKKC vadovas Ignas Kazakevičius.
Projektas „Per negalią galintiesiems“ skirtas neįgaliųjų ir negalios neturinčių jaunuolių bei suaugusiųjų meninei veiklai skatinti, mažinti socialinę atskirtį, laužyti įsisenėjusius stereotipus.
Mėnesį kurdami kartu vienas šalia kito ir neįgalieji, ir sveikieji įgijo naujų patirčių, papildė savo žinių bagažą. Įsilieję į kūrybos procesą jie išmėgino savo jėgas, patyrė malonumų, bendrystės jausmą.
KKKC kultūrinės veiklos vadybininkė Irma Stasiulienė atkreipė dėmesį, kad projektas „Per negalią galintiesiems“ – subtili visuomenės provokacija, aktyvesnės bendruomeninės veiklos katalizatorius.
Kūrėjai nėrė į šiuolaikinį meną
Suvokti ir vertinti šiuolaikinį meną, naudojamas raiškos priemones nėra lengva bet kuriai socialinei grupei nepaisant amžiaus, išsilavinimo, padėties visuomenėje, todėl projekto sumanytojai pasitelkė į pagalbą dvi bene populiariausias jo atmainas – performansą ir žemės meną.
Dėl savo neverbalinės kalbos lankstumo, prasmių, plataus emocijų spektro, ekstensyvių priemonių ir galimybių performansai ir žemės menas, pasak I.Stasiulienės, buvo pasirinkti kaip alternatyvi kūryba realizuojant projekto tikslus.
Dalyviai meno sritis rinkosi pagal savo pomėgius ir išgales. Kūrybos dirbtuvėms vadovavusios lektorės Saulė Želnytė (žemės menas), Daina Pupkevičiūtė (performansas), Jurgita Valiulienė (meno terapija) jiems suteikė teorinių ir praktinių žinių.
Pagrindinė žemės meno idėja – kūryba naudojant dirvožemį, uolienas, akmenis, rąstus, šakas, lapus, vandenį, kitas natūralias medžiagas, kurias galima ne tik pamatyti, bet ir liesti, užuosti, girdėti.
Meno terapija – kaip sielos atgaiva
Projekto dalyvių sukurti trys žemės meno objektai eksponuoti Klaipėdos senamiestyje: KKKC Parodų rūmų kiemelyje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei „Žaliakalnio“ gimnazijos erdvėse.
Performansas – konceptualus veiksmas, kai kūrėjai meno raiškos priemone paverčia savo kūną. Neįgaliųjų dienos centre „Klaipėdos lakštutė“ įkurtose dirbtuvėse naujokai pasirinko jų gebėjimus atitinkančias priemonės.
Užsiėmimuose labiau akcentuotas pažinimo veiksmas. Kuriant performansus siekta, kad visi projekto dalyviai atsipalaiduotų, pajustų gyvą santykį su laiku, erdve ir objektais.
Kūrėjai darbavosi „Klaipėdos lakštutės“ patalpose, o galutiniai rezultatai bus pristatomi KKKC Parodų rūmuose.
I.Stasiulienė pažymėjo, jog kūrybos dirbtuvių dalyviams užsiėmimai tapo savotiška meno terapija – sielos atgaiva.
* * *
2016 m. gruodžio 17 d. KKKC Parodų rūmai. „Per negalią galintiesiems“ – kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas.
Renginio pradžia – 11.30 val.