Parodoje – kūrėjo palikimas
„Rūtų“ galerijoje nuaidėjus naują parodą skelbiančiam bronzinio varpo dūžiui, čia susirinkę L.Jankaus kūrybos gerbėjai ir draugai pirmą kartą nepaspaudė rankos autoriui, bet džiaugėsi išvydę jo kūrybos palikimą – nuostabaus kolorito paveikslus.
Gimęs ir augęs Šilutės krašte L.Jankus ilgai gyveno ir darbavosi Vilniuje, tačiau paskutinį savo gyvenimo etapą praleido tėviškėje, kuri neatsiejama nuo jo visos kūrybos.
Prieš keliolika metu Klaipėdos universiteto rektoriaus Stasio Vaitekūno pakviestas vadovauti Menų fakulteto Dailės katedrai, L.Jankus nedvejojo ir net apsidžiaugė – persikėlęs iš sostinės į pajūrį, įsikūrė Pjaulų kaime, netoli gimtųjų vietų.
Prieš kelerius metus iš gyvenimo pasitraukusio L.Jankaus paveikslų meno galerijose nematysi – jie išgraibstyti pirkėjų, saugomi privačiuose rinkiniuose ir muziejuose.
Parodą „Akistata su gamta“ padėjo surengti dailininko našlė, televizijos režisierė ir žurnalistė Jūratė Šimkutė. „Rūtų“ galerijoje eksponuojami senesni ir paskutiniai darbai iš L.Jankaus kūrybos dirbtuvės.
L.Jankus didžiavosi gimęs tą pačią dieną kaip ir tapytojas Justinas Vienožinskis. Vaikystėje svajojo būti tik dailininku arba jūrininku. Abi šios svajonės išsipildė – L.Jankus ne tiktai aistringai tapė, bet ir buriavo Kuršių mariose bei Baltijos jūroje.
„Jo tapybos maniera – impresionistinė. Drobėje išsikraudavo per kelias valandas, vėliau beveik nieko netaisydavo. Tarsi vienu atsikvėpimu nutapyti L.Jankaus paveikslai atskleidžia jo kūrybos esmę“, – kalbėjo klaipėdietis menininkas Juozas Vosylius.
Su L.Jankumi kurėnais ir jachtomis Kuršių mariose buriavęs tapytojas marinistas Edvardas Malinauskas stebėjosi jo vizualine atmintimi: „Gimtinės vaizdai jam buvo įaugę į kraują – peizažus galėjo tapyti žvelgdamas į medį už savo sodybos tvoros.“
Santūrus pamario impresionistas
Priekulėje baigęs vidurinę mokyklą L.Jankus studijavo tapybą Vilniuje. Ne kartą buvo užsiminęs, kad jį kaip menininką formavo tėvas – trečiosios kartos inteligentas, šilutiškis pedagogas Stanislovas Jankus, dirbęs Pjaulų kaimo mokykloje.
Tėvų namuose dažnai viešėję dailininkai Antanas Žmuidzinavičius ir Algirdas Petrulis buvo pirmieji L.Jankaus mokytojai.
L.Jankus įsiminė ir savo motinos medikės patarimus, kaip tapyti natiurmortus: „Įsižiūrėk, juk tų pačių spalvų yra ir rusvai žalias ąsotis, ir obuolys. Paberk visas spalvas, paskui susirink, apibendrink ir išsklaidyk.“
Baigdamas studijas Vilniaus dailės institute L.Jankaus nutapė mistiška pamario krašto dvasia alsuojantį paveikslą „Drevernos prieplauka“ – tai buvo jo diplominis darbas, puikiai įvertintas Jono Švažo ir kitų to meto dailės korifėjų.
Ir vėliau menininkas liko ištikimas tėviškės peizažui: Kuršmarių pakrantės, Mingės kaimas, Krokų lanka, Vilhelmo kanalas su tiltais, Lankupių šliuzai, Rusnė, Kintai, Dreverna, kiti būdingiausi pamario vaizdai – pagrindinis jo tapybos leitmotyvas.
L.Jankaus paveikslai sklidini santūriai prislopintos šviesos, kartais net pilkšvi kaip Kuršių marios rudenį, tačiau ekspresyvūs, skleidžia vitališką energiją. Juo ilgiau į juos žiūri, tuo daugiau pamatai ir atrandi.
„Tuo jis ir skiriasi nuo Provanso saulės ir vyno įkaitintų prancūzų impresionistų – anie savo drobėse kaip beįmanydami taškėsi ryškiomis spalvomis“, – atidarydamas L.Jankaus kūrybos parodą pastebėjo menotyrininkas Petras Šmitas.
Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė parodą ir žiūrovus pasveikino L.Jankaus kraštietės, iš Rytprūsių kilusios vokiečių poetės Agnesės Migel eilėms.
Buriuodavo mariose ir jūroje
Pradėjęs dalyvauti parodose nuo 1970 metų L.Jankus nutapė daugiau nei tūkstantį paveikslų. Jo kūrinių įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Kultūros ministerija, meno kolekcininkai JAV, Vokietijoje, Danijoje, Islandijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Izraelyje.
J.Jankaus paveiksluose tarp gluosnių guotų nušvinta senieji kanalai, prieplaukos, žvejų burvaltės. Jis buvo aistringas buriuotojas – Lietuvos dailininkų sąjungai įsigijus jachtą „Dailė“, keldavo bures ne tik Kuršmarėse, bet ir Baltijos platybėse.
„Su Linu kelis kartus jachta per Baltiją plukdėme jo paveikslus į parodas Lenkijoje“, – pasakojo klaipėdietis medikas ir buriuotojas Gintaras Žukauskas, buvęs „Dailės“ įgulos narys, pirmojo istorinio Lietuvos buriuotojų žygio per Atlantą maršrutu Klaipėda-Niujorkas dalyvis.
Uostamiesčio centre įsikūrusios „Rūtų“ galerijos savininkui klaipėdiečiui verslininkui Gintautui Kurlavičiui artima L.Jankaus pasaulėjauta, nes jis irgi yra prisiekęs buriuotojas, jachtomis išraižęs Kuršių marias ir Baltijos jūrą.
Tokių kaip L.Jankus buriuojančių lietuvių dailininkų buvo ne vienas – pasikinkę vėjus jachtas gainiojo Raimundas Sližys, Algirdas Dovydėnas, Žvaigždras Drėma, Jurgis Vroblevičius, Šarūnas Leonavičius, Algimantas Patašius, Romanas Borisovas, Fridrikas Samukas, Edvardas Malinauskas, Ernestas Žvaigždinas ir daugelis kitų žinomų kūrėjų.
Prie molberto L.Jankus pirmenybę teikdavo spalvoms, tonui, raiškos aiškumui ir judesiui. Puikiai pažįstamas pamario kraštovaizdis šiam peizažų virtuozui, atrodo, buvo bene svarbiausias įkvėpimo šaltinis, sąžininga akistata su tikrove.
Tėviškės vaizdiniai – sielos dalis
Pirmą kartą nuo tėvo pečių išvydęs senąją Drevernos žvejų prieplauką L.Jankus prisipažino, jog nuo vaikystės giliai į atmintį įsirėžę gimtinės vaizdai jam visada buvo pagrindinė atrama – ir kūryboje, ir gyvenime.
Tik toks kaip L.Jankus kūrybai atsidėjęs idėjinis impresionistas galėjo paniekinti sostinės patogumus ir persikraustyti į pamarį – arčiau savo šaknų. Su šeima įsikūrė raudonplyčiame Pjaulų kaimo pastate, kur kadaise mokytojavo jo tėvas.
„Tikriausiai suvokė nebegalėsiantis gyventi kitaip ir kitur – tėviškėje jo siela atsigaudavo. Tapydamas pamario gamtą Linas tarsi ieškojo savęs. Netekome paskutinio tokio ryškaus ir savito impresionisto šiuolaikinės lietuvių dailės padangėje“, – prisiminimais dalijosi L.Jankaus sodyboje ne kartą viešėjęs jo bičiulis filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis.
„Gamta – mano sielos dalelytė, tas raktas, kuriuo galiu groti. Per motyvus mėginu apčiuopti esmę – prasmengu amžinybėje, o paskui vėl grįžtu į tikrovę. Esu bejėgis padaryti kažką daugiau. Kūrybos procesas – nesibaigiantis vyksmas, viskas keistai sukasi tik dėl jos“, – taip kažkada kalbėjo profesorius L.Jankus.
Duris į dailininko kūrybos laboratoriją ir sielą atveria Lietuvos televizijos sukurtas dokumentinis filmas „Kaip galima tapyba. Apie Liną Jankų“ (scenarijaus autorius A.Juozaitis, režisierius – P.Savickis).
Filme pavaizduota aplinka, kurioje brendo ir skleidėsi L.Jankaus talentas, prakalbinti jo artimiausi draugai ir bendraminčiai, šeimos nariai. Greitai jis pasirodys televizijos ekranuose.