Savivaldybei paminklas nepatiko
Pagerbti L.Stulpiną užsimojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija, jau nemažai nuveikusi įamžindama šios istorinės asmenybės atminimą. Iš Žemaitijos kilęs garsiausiais carinės Rusijos okeaniniais garlaiviais plaukiojęs L.Stulpinas grįžęs į Lietuvą buvo Klaipėdos uosto kūrėjas ir pirmasis jo kapitonas.
Klaipėdos savivaldybei pritarus siūlymui įamžinti Lietuvos jūreivystės pradininko L.Stulpino atminimą, buvo suformuluotos konkrečios užduotys menininkams, paskelbtas kūrybos konkursas. Po ilgų ir karštų diskusijų geriausiu darbu pripažintas skulptoriaus Sauliaus Juchnevičiaus ir architekto Ramūno Bartkaus projektas.
Kūrėjai L.Stulpiną pavaizdavo sustingusį herojiškoje pozoje – tvirtai įsirėmęs į bangų blaškomo laivo denį, rankose gniaužiantis vairaratį, įsmeigęs ryžtingą žvilgsnį į horizontą kapitonas tarytum grumiasi su putojančiu vandenynu.
Kai paminklas dar nebuvo nulietas, įsiplieskė ginčai – valdininkai, architektai ir kiti menininkai, nepatenkinti, kad S.Juchnevičiaus ir R.Bartkaus projektas nebuvo tinkamai pristatytas ir suderintas, autoriams pažėrė ne vieną saują pipirų.
Viskas baigėsi tuo, kad Klaipėdos savivaldybė uostininkų gera valia miestui dovanojamo meno kūrinio atsisakė – nepanoro jo įsileisti į viešąsias erdves.
Įtampai atslūgus, išniro kita įdomi aplinkybė – pasirodo, S.Juchnevičiaus sukurtas paminklas L.Stulpinui stebėtinai primena kitą anapus Atlanto prie Mičigano ežero viešoje erdvėje stovintį jūreiviškos tematikos meno kūrinį.
Kapitonai – lyg identiški dvyniai
Pirmieji dviejų skulptūrų panašumus įžvelgė ne savivaldybės atstovai, o klaipėdiečiai jūrininkai, okeaniniais prekybos laivais per Atlantą nusigaunantys iki pat Didžiųjų ežerų.
„Tokios pačios figūros, toks pats kapitonų rankų mostas, jie žvelgia į horizontą taip pat, apranga beveik nesiskiria“, – meno kūrinių sutapimais stebėjosi vienas JAV uostuose dažnai viešintis lietuvis laivo mechanikas.
Čikagoje skvere prie Mičigano iškilusi skulptūra – apibendrinamoji, skirta jūrininkams, kurie plukdydami krovinius ir keleivius Didžiaisiais ežerais narsiai grumėsi su audromis. Ji pastatyta tenykštės Jūrų kapitonų asociacijos prieš šešiolika metų.
Ar galėtų tokios skulptūros amerikiečiams jūrininkams autorius skulptorius Michaelis Martinas kibti į atlapus lietuviams menininkams, sukūrusiems bronzinį paminklą L.Stulpinui, vadinti juos įžūliais plagiatoriais ?
Autorių teisių gynėjai tuo abejoja, nes vizualinis meno kūrinių panašumas ne visada yra svarus ir įtikinamas įrodymas, kad autoriai juos esą šaltakraujiškai ir apgalvotai nukopijavo nuo kitų menininkų – pasinaudojo jų intelektu ir kūrybos vaisiais. Kitaip tariant, nugvelbė ir realizavo svetimą idėją.
Labai panašių M.Martino ir S.Juchnevičiaus skulptūrų detalės galėjo ir atsitiktinai sutapti. Atidžiau įsižiūrėjus į abu kūrinius, pastebimi ir šokie tokie plastikos skirtumai, kitokios paviršių faktūros.
Pasviręs beveik tokių pačių formų postamentas, ant kurio užkeldintas kapitonas L.Stulpinas, lietuvių vizualizacijose galbūt irgi netyčia sutapo su amerikietiškuoju – kūrėjai vienodai įmitavo bangų svaidomo laivo denį.
Daugybė valdovų ir karvedžių miestų aikštėse pavaizduota standartinėse pozose – kaip raiteliai su iškeltais kardais. Tačiau autoriams dėl tokių kompozicijų panašumų niekas neklijuoja plagiatorių etikečių.
S.Juchnevičiaus vėliau nei M.Martino sukurtą jūrininko skulptūrą autorinių teisių gynimo agentūrų specialistai tikriausiai vertintų kaip ne itin originalų meno kūrinį, nors gali būti ir kitokių nuomonių.
Blogiausia, kad ne tik S.Juchnevičius, bet ir kiti skulptoriai, kurdami su jūreivyste susietus meno kūrinius, neatsispiria nuzulintų trafaretinių simbolių pagundai – laivavedžius dažniausiai vaizduoja įsikibusius į vairaratį.
Dar viena įkyrėjusi klišė – pypkė rūstaus kapitono rankoje arba dantyse. Komiškiems jūrų personažams trūksta tik butelio, nors šiais laikais vairinėse ir net kajutėse niekas neberūko, laivuose galioja sausasis įstatymas. Lietuvoje nulieto paminklo ir Mičigano pakrantę puošiančios skulptūros idėja yra tokia pati. Todėl abu pavaizduoti herojai kai kuriems jūrininkams atrodo tarytum artimiausi giminaičiai – tiesiog identiški embrioniniai dvyniai.
Kūrėjų darbas sukėlė audrą
S.Juchnevičiaus sukurtas paminklas kapitonui L.Stulpinui buvo įžiebęs nemažai aistrų ir prieštaringų nuomonių dėl jo estetinės išvaizdos, simbolikos, proporcijų.
Pirminį variantą kritiškai vertino ir valdininkai, ir jūrininkai – kai kuriems skulptūra priminė ne garbingą kapitoną, o jūreiviško kitelio skvernais besiplaikstantį plevėsą – Karibų jūros piratą.
Užsakovai ir autoriai pageidavo, kad paminklas stovėtų arčiau vandens – prie uosto arba turistų lankomame senamiestyje prie Danės. Nurodyta ne viena perspektyvi vietovė, tačiau Klaipėdos savivaldybė nesileido į kalbas – atmetė visus siūlymus.
Nacionalinės premijos laureatas klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas apgailestauja, kad L.Stulpino vardą apgaubė tokia sumaištis ir erzelynė. Dėl to, jo manymu, kalti pirmiausia patys projekto sumanytojai.
„Reikėjo viską aptarti iš anksto, išsiaiškinti, bet nueita kitu keliu – iš pradžių nuliejama skulptūra, o tik paskui ieškoma vietos, laužomos ietys“, – kalbėjo ne vieną paminklą garsiems Lietuvos kultūros veikėjams ir politikams sukūręs A.Sakalauskas.
Žemaičiai prisimena kraštietį
Uostamiesčio įvaizdininkai gražios KVJU direkcijos iniciatyvos įamžinti L.Stulpino atminimą neišpeikė, o tik konstatavo, kad sukurtas atraktyvių formų paminklas miesto centro viešosioms erdvėms netinka, bet galėtų atsirasti kur nors kitur.
Siūlyta S.Juchnevičiaus kūrinį sumontuoti kitur – su Jūrų uosto veikla susijusių įmonių arba įstaigų teritorijose, kur šeimininkams nebūtina derinti savo projektų su savivaldybės tarnybomis.
Valdininkų iš miesto erdvių gujamą paminklą L.Stulpinui dar mėgino gelbėti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pedagogai – siūlyta skulptūrą pastatyti kieme prie pastato jų administruojamoje teritorijoje.
Galiausiai projekto iniciatoriai nutarė nebesivelti į ginčus su valdininkais – iškėlė baltą vėliavą. Nulietą iš bronzos skulptūrą dabar jau siūloma įkurdinti ne Klaipėdoje, o Telšių rajone – kapitono L.Stulpino tėviškėje.
Tokia idėja žemaičius suintrigavo. Nors Telšių savivaldybė jos dar išsamiau neaptarė, galimybė paminklą garsiam kraštiečiui pastatyti kokioje nors garbingoje erdvėje jau svarstoma.
