44 m. Abrahamas Poinchevalis padedamas
kitų sunkiai išlipo iš akmens, trumpam prisėdo ant kėdės ir buvo
nuvežtas medikių apžiūrai.
„Visiškai normalu, kad jaučiuosi truputį sustingęs, nes
visą savaitę išbuvo akmenyje“, – sakė jis žurnalistams po
valandos.
„Norėčiau jam padėkoti, – pridūrė A.Poinchevalis,
kalbėdamas apie riedulį. – Jis privertė mane pasijusti labai
laukiamą.“
Menininkas akmenyje išskobė ertmę, kad galėtų pats į ją
atsisėsti, taip pat numatė nišą vandens, sriubos ir džiovintos
mėsos atsargoms laikyti.
A.Poinchevalio užsidarymas akmenyje „Palais de
Tokyo“ muziejuje Paryžiuje sukėlė sensaciją. Minios žmonių plūdo į
muziejų, norėdami pamatyti šį menininką, filmuojamą
infraraudonųjų spindulių kamera.
Daugelis atėjusių bandė kalbinti menininką per plyšį
akmenyje, buvo tokių, kurie jam skaitė poeziją, grojo gitara arba
pasakojo apie savo didžiausias svajones ir košmarus.
A.Poinchevalis prisipažino, kad per savaitę būta jį
sukrėtusių akimirkų, kai jis „prarasdavo save“.
„Jaučiau, kad esu nedidelė dalelė mineralų pasaulyje“, –
sakė jis.
Kartais menininkas net pasijusdavo susiliejęs su rieduliu.
„Jaučiausi lyg aš būčiau šalikelės akmuo, o naktį
būdavau daug didesnė uola“, – kalbėjo jis.
Tokius neįprastus performansus A.Poinchevalas rengia jau ne
pirmą kartą. Pernai jis savaitę praleido ant 20 metrų baslio prie
Paryžiaus traukinių stoties. Kartą jis savaitę išbuvo meškos
iškamšoje, valgydamas kirmėles ir vabalus, aštuonias dienas
išgulėjo palaidotas po akmeniu ir plaukė Ronos upe, sėdėdamas
dideliame užkimštame plastikiniame butelyje.
Anksčiau buvo skelbta, kad kitas A.Poinchevalio perfomansas
„Kiaušinis“ prasidės kovo 29 dieną. Per jį menininkas bandys
tupėdamas išperinti dvylika kiaušinių; tam gali prireikti trijų
keturių savaičių. Per parą kiaušinius jis galės palikti tik
pusvalandžiui.
Siekiant neleisti kiaušinių temperatūrai nukristi žemiau 37
laipsnių pagal Celsijų, jam sudaryta speciali dieta, kurioje yra
daug imbiero.
Pasak jo, išsiritę viščiukai „eis gyventi pas mano
tėvus“.
Tačiau tuo jo ambicingi planai nesibaigia. Didžioji menininko svajonė yra „pasivaikščioti ant
debesų“. Nors jos įgyvendinimui ruošiasi jau penkerius metus, bet
tam dar nesąs iki galo pasiruošęs.