Pirmą kartą dalyvavusi akto plenere S.Žilėnaitė džiaugėsi, kad galėjo taip pat imti teptuką į rankas ir nusifotografuoti prie savo darbų. Tačiau S.Žilėnaitė – vienintelė moteris iš 11 parodos autorių, kuri taip drąsiai tęsė nuogo kūno temą.
Iš Šalčininkų kilusi menininkė dirba Trakuose. Į akto plenerą baigusią Vilniaus dailės akademiją tapytoją atviliojo smalsumas. Ji pripažino, kad būti mūza – kur kas sudėtingiau nei būti dailininke. Apie tai, kad imsis modelio darbo, ji niekam nesigyrė, o darė tai, kas smagu.
„ Pozuoti ir įkvėpti kitiems idėjų - tai nelengvas uždavinys“, - prisipažino talentinga kūrėja S.Žilėnaitė.
Jai nuogas kūnas – tobulas kūrinys, kurį sunku atvaizduoti. Ne vienam dailininkui tai gali būti rimtas išbandymas.
Vienas iš parodos organizatorių Svajūnas Armonas prisipažino, kad nežinomybė jį labiausiai traukia tapyti aktą.
Jei dirbdamas vyras nejaučia virpulio ir nesijaudina, ar paveikslas pavyks, tai – ženklas, kad nuo jo nusigręš sėkmė.
„Aktas – subtilus žanras, ne vienas dailininkas suklupo imdamasis šio žanro“, - sakė S.Armonas.
Paveikslus pavadinęs kūrybiniais nusidėjimais aktorius Mindaugas Ansevičius atėjo į parodą su drauge tapytoja Inga Mrazauskaite. Jai buvo įdomu pasižiūrėti darbus, kaip jų autoriai sugebėjo pagauti pozą,
veido išraišką, perteikti jausmą.
Aktorius M.Ansevičius tikino, kad pasitiki savo draugės skoniu, todėl mielai ją lydi į įvarius renginius.
„Man nelabai suprantami šiuolaikiniai menininkų darbai, abstrakcijos ir taškymai ant sienų. Nuogo kūno vaizdavimas man labiau patinka, nes tai – klasika“, - prisipažino M.Ansevičius.
Apsilankęs parodoje aktorius Remigijus Vilkaitis turėjo progos pasikalbėti su plenero ir parodos rengėjais apie tai, kaip gimė kūriniai, kaip dailininkai nerimavo ir ieškojo įkvėpimo.
Aktorius nedrįso padaryti išvados, kad lietuviai mėgsta paveikslus, kuriuose spinduliuoja erotika, meilė, gyvybės paslaptis, nors tai amžini dalykai.
Jis siūlė į nuogo kūno vaizdavimą žiūrėti kaip į laikmečio atspindį. Juk praeityje buvo tokių epochų, kai nuoga moteris buvo aukštinama, romatizuojama, o buvo ir tokių dienų, kai - niekinama ir žeminama.
R.Vilkaitis įsitikinęs, kad šiuolaikinis menas kur kas kasdieniškesnis ir buitiškesnis.
„Sakyčiau, į moterį labiau žiūrima iš praktinės pusės, ji yra labiau technologizuojama, paverčiama ekonomikos dalimi. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai“, - svarstė aktorius.
Kelis labiausiai patikusius parodos darbus aktorius R.Vilkaitis mielai pasikabinti savo miegamajame ar salone. Tačiau geram tapybos darbui sudėtinga rasti tokią vietą, kur jis suspindėtų.
Buvęs Nacionalinio vėžio instituto vadovas profesorius Konstantinas Valuckas taip pat neatsispiria menui, jis turi nė vieną savo draugo dailininko S.Armono darbą. Jam patiko ir parodoje sukabinti naujieji jo darbai.
„Negaliu atsistebėti Svajūno darbų kūrybine įvairove, tai – žaidimas su šviesomis, formomis, jo tapybos maniera nėra monotoniška“, - pasakojo K. Valuckas.
Daugiau nei 40 metų savo praktikoje kovojantis su vėžiu profesorius mėgsta dailės kūrinius. Jis tikino, kad rafinuotiems akto darbams labiau tinka ne privatus butas, kur žemos lubos, o erdvus namas. Dėl šios priežasties profesorius labiau mėgsta įsigyti mažesnio formato peizažus.
Parodos „Akto plenerų #3 DIENOS# autoriai – dailininkai Svajūnas Armonas, Bronius Gražys, Audrius Gražys, Jonas Daniliauskas, Linas Gelumbauskas, Aleksandras Vozbinas, Simona Žilėnaitė, Andrius Makarevičius, Rimvydas Pupelis, Vytautas Kaunas, Arvydas Kašauskas.
