„Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos“, - šiuos
Cicerono žodžius, kviesdami į užsiėmimus, primena muziejininkai. Knyga visada buvo didelė ne tik dvasinė, bet ir materialinė vertybė. Norint apsaugoti šį vertingą ir brangų turtą, atsirado knygos ženklai. Amžiams bėgant jie kito: nuo seniausių žinomų fajansinių plokštelių, vėliau - įrašų, autografų, piešinių, herbų, puošnių inicialų, dar vėliau - knygų antspaudų, šifrų, lipdukų iki elektroninių kodų.
Tačiau pati populiariausia ir ilgiausiai išsilaikiusi knygos ženklų rūšis, pasirodžiusi dar XV a. pabaigoje, - ekslibrisai. Tai - ne tik leidinio savininko ženklas, knygos sargas, bet ir meno kūrinys, atspindintis knygos savininko asmenybę, jo profesiją, pomėgius, gyvenimo būdą, netgi charakterį.
Vakar programos dalyviai apžiūrėjo M. Žilinsko dailės galerijoje veikiančią knygų iliustracijos parodą „Šiltas prisiminimas“. Joje eksponuojama M. K. Čiurlionio dailės muziejuje sukaupta unikali XX a. iliustracijų ir piešinių kolekcija, atspindinti dailininko minties kelią nuo idėjos gimimo iki spausdinto vaizdo knygoje.
Edukatorės atskleidė esminius knygos reikšmės aspektus,
papasakojo apie įdomiausius ekslibriso atsiradimo istorijos faktus, parodė ekslibriso pavyzdžių. Pasirinkę labiausiai patinkantį ekslibrisą, renginio dalyviai galėjo įrašyti jame savo vardą bei pavardę, kaligrafiškai papuošti pirmąsias vardo ir pavardės raides, papildyti savo piešiniu.
Norintieji galėjo susikurti savo fantazijos ekslibrisą ir parsinešę į namus įklijuoti jį į mėgstamiausią knygą.
