Vytauto Kasiulio dailės muziejuje surengta paroda „Vytautas Kasiulis (1918–1995). Viena–Breisgau Freiburgas–Paryžius“ – vienas pirmųjų dailininko gimimo šimtmečio renginių.
Pirmą kartą žiūrovams pristatomas gausus tapytojo piešinių ir eskizų palikimas iš Paryžiuje gyvenančio tapytojo sūnaus Vytauto šeimos bei Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.
Parodoje sujungus dvi kolekcijas atsivėrė galimybė kalbėti apie kūrėją, originaliai pasireiškusį ir grafikos meno srityje.
Pirma paroda – mokykloje
Piešiniai lydėjo dailininką visą gyvenimą. Su pagyrimu pabaigęs Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą 1941-aisiais V.Kasiulis buvo pakviestas dėstyti, o 1944 m. išvyko į Vieną tobulintis.
Po karo į tėvynę dailininkas jau nebegrįžo. Per pabėgėlių stovyklą nukakęs į prancūzų administruojamą zoną Breisgau Freiburge nuo 1946 m. pradėjo dirbti piešimo mokytoju Vytauto Kazimiero Jonyno vadovaujamoje Dailės ir amatų mokykloje.
Per dvejus metus jis dalyvavo daugelyje Kylyje, Hamburge, Bad Sėgeberge, Frydrichsbau ir Breisgau Freiburge rengiamų parodų, kuriose greta aliejumi ir pastele tapytų kūrinių eksponavo ir tušo piešinius, eskizus, atliktus pieštuku.
Kaip įdomus piešėjas V.Kasiulis pasirodė ir pirmoje asmeninėje parodoje, eksponuotoje jau ne Vokietijoje, o tuometėje menininkų Mekoje – Paryžiuje.
1949 metais ją savo garsiosios meno mokyklos patalpose surengė amerikiečių menininkas, šokėjas, poetas ir filosofas Raymondas Duncanas. R.Duncanas – legendinės šiuolaikinio šokio pradininkės Isadoros Duncan brolis.
Po metų lietuvių menininko piešinius ir guašo kompozicijas jau rodė ir greta įsikūrusi solidi Barreiro-Stiebel galerija. Su ja V.Kasiulį susiejo intensyvi ilgametė parodinė veikla, nes būtent ten jį užklupo ilgai laukta komercinė sėkmė.
[[ge:lrytas:lrytas:1886202]]
Kūrybinės virtuvės paslaptys
Piešiniuose V.Kasiulis žiūrovui atskleidžia retai matomą kūrybinės virtuvės dalį. Juose matyti, kaip jis tobulino savo kompozicijas prieš perkeldamas jas ant drobės, popieriaus lakšto ar litografinio akmens.
Neretai piešiniuose ir eskizuose atsispindi intuityvus prigimtinis kūrėjo jautrumas ir subtili meninė klausa, kurie kartais pranyksta net menkiau išreikšti užbaigtuose tapybos darbuose.
V.Kasiulis piešdavo ant visko, kas tik papuldavo po ranka. Pieštuku, rašalu, o vėliau ir tušu jis nusipiešdavo į galvą šovusias idėjas ant pačių įvairiausių popieriaus skiaučių.
Tai ir atsitiktiniai kartono lakštai, išplėšti iš anuometinių reprodukcijų albumų, ir standus pakavimo popierius, ir nedideli balto slidaus kreidinio popieriaus gabalėliai, laikraščių bei žurnalų puslapiai, reklaminės skrajutės.
Tarp jų – ir Paryžiaus radijo aparatų firminiai blankai. Mat tai buvo pirmoji dailininko darbovietė Prancūzijos sostinėje. Jis ten dirbo naktiniu sargu.
Nuogi kūnai – interjero dalis
Piešdavo V.Kasiulis ir laiškuose mylimai žmonai Bronei, 1948-ųjų rugsėjį rašytuose iš Paryžiaus, po pirmųjų apsilankymų Luvro muziejuje.
Susižavėjęs tenykšte meno kūrinių kolekcija jis languotuose nedidelio bloknoto lapuose paskubomis sau nužymėdavo paveikslų kompozicijas.
[[ge:lrytas:lrytas:1886203]]
Tai, kad piešiama buvo ne ant tam skirto popieriaus, – skurdžios to meto dailininko buities liudijimas. Reta išimtis – penktojo dešimtmečio tušo kompozicijų serija, atlikta ant puikios kokybės, prabangaus, nemažo formato popieriaus su vandenženkliais.
V.Kasiuliui visuomet rūpėjo vaizduoti prie molberto dirbantį menininką, sėdintį greta savo mūzos ar modelio, bendraujantį su žiūrovais ir potencialiais klientais.
Moteris namų interjere – dar viena pamėgta ir dažna jo darbų tema. Dailininkas visuomet išlaiko estetinę distanciją – jaunos, dažnai apsinuoginusios jo odaliskos, tingiai gulinčios, skaitančios ar muzikuojančios, jau pačios savaime yra estetikos objektas. Juo leidžiama tik pasyviai gėrėtis, o jų kūnai palaipsniui tampa natūralia supančios aplinkos, bendro ornamento dalimi.
Netikėtu moderniu plastiškumu išsiskyrė penkto dešimtmečio pradžioje V.Kasiulio tušu atlikti piešiniai, skirti latvės poetės Ilonos Leimanes bei Henriko Radausko poezijos leidiniams.
Kai kurie šių leidinių meniniai atradimai glaudžiai siejasi su to meto jo tapyboje įsigalėjusiu, sodriomis juodomis dėmėmis suskaidytų žmogaus figūrų vaizdavimo stiliumi, modernistiniais žydrais prancūzų tapytojo Henri Matisse’o aktais-koliažais bei to meto prancūzų dailininko knygų iliustracijomis.
Paroda „Vytautas Kasiulis (1918–1995). Viena–Breisgau Freiburgas–Paryžius“ V.Kasiulio dailės muziejuje veiks iki 2018 m. kovo 1 d.
(„Sostinė“)
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
