Tarptautinės vieno įspūdingo ir turiningo eksponato parodos „Lietuvos krikštas. Voicecho Gersono paveikslas“ atidarymas – antradienį, rugsėjo 26 dieną.
Valdovų rūmų lankytojai ją galės pamatyti kartu su kita muziejaus ekspozicija be jokio papildomo mokesčio, tiesiog įsigiję muziejaus bilietą. Paroda veiks nuo rugsėjo 26 iki gruodžio 10 dienos.
[[ge:lrytas:lrytas:2646540]]
Neįprastos parodos eksponatas – garsaus lenkų akademinės realistinės dailės menininko Voicecho Gersono (Wojciech Gerson, 1831–1901) paveikslas „Lietuvos krikštas“ (1889), sukurtas Lietuvos krikšto 500 metų sukakčiai. Kūrinys išsiskiria monumentaliais matmenimis (beveik 4 x 7 m), reta monochromine tapyba, kompozicijos kompleksiškumu, vaizduojamų scenų ir personažų gausa, simboliniais ikonografiniais akcentais, istoriniais siužetais ir jų interpretacijomis.
100 metų paveikslas buvo laikomas dingusiu, todėl jis nėra plačiau žinomas ir nėra pakankamai ištyrinėtas. Tad Valdovų rūmų muziejuje vykstanti paroda yra puiki proga aktualinti kiek primirštą kūrinį. Pastarąjį kartą parodoje paveikslas rodytas 1890 m. Los Andžele (JAV). Prieš kelerius metus jis buvo atrastas ir grąžintas į Lenkiją, dabar nuolat rodomas Jono Pauliaus II kolekcijos muziejuje Varšuvoje (Lenkija). Tad oficialioje parodoje Vilniuje specialiai tam restauruotas paveikslas rodomas po daugiau nei 120 metų pertraukos.
V. Gersono paveikslas Lietuvos krikštas yra viena iš svarbių meninių Lietuvos krikščionėjimo ir europėjimo istorinių vizualizacijų. Kompozicijos centre – Nukryžiuotojo figūra ir greta stovintis rankas iškėlęs Lietuvos krikštytojas Jogaila. Aplink valdovą susirinkę Lietuvos ir Lenkijos didikai, bajorai, dvasininkai, tolumoje – krikštijami lietuviai. Svarbiausias kūrinio temos šaltinis dailininkui buvo garsiojo kronikų kūrėjo, istoriko Jono Dlugošo (Jan Długosz) informacija.
[[ge:lrytas:lrytas:2646558]][[ge:lrytas:lrytas:2646562]]
Šio išskirtinio kūrinio autorius V. Gersonas, studijavęs Varšuvoje, Sankt Peterburge bei Paryžiuje ir savo kūryboje neretai atsigręždavęs į lietuviškus motyvus, buvo ir yra lyginamas su kitu žymiu lenkų istorinės bei didaktinės tapybos atstovu Janu Mateika (Jan Matejko), taip pat žadinusiu ne tik lenkų, bet ir lietuvių tautinį atgimimą nelaisvės metais, stiprinusiu valstybinės tradicijos istorinę atmintį ir nacionalinį pasididžiavimą. Paveikslas Lietuvos krikštas aktualina Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių ir lenkų istorinius saitus, verčia apmąstyti bendros istorijos ir bendro paveldo interpretacijas, šiandienių Europos valstybių sambūvį ir Lietuvos bei Lenkijos ryšių aktualijas.
Lietuvos krikšto 630 metų sukakties proga rengiama paroda siekiama prisiminti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – 1387 m. katalikišką krikštą, dėl kurio Lietuva tapo viena iš Dievo tautų ir buvo įvesta į lotyniškojo Vakarų pasaulio civilizacinę erdvę. Tai lėmė Lietuvos valstybės ir kultūros raidos europinį kontekstą. Šis Lietuvos apsisprendimas turi ir šiandien aiškiai matomus gyvo tikėjimo, europinės meninės, kultūrinės, politinės bei mentalinės tradicijos ženklus: Gotikos, Renesanso, Baroko paveldą, sakralinės dailės klodus, demokratijos idėjas, žmogaus teisių ir laisvių sampratą bei kitas laisvojo pasaulio vertybes.
Parodos organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius, Lietuva)
Jono Pauliaus II kolekcijos muziejus (Varšuva, Lenkija)
Parodos partneriai
Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje
Lenkijos institutas Vilniuje
Parodos globėjai
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis
Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Marek Kuchciński
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis
Vilniaus arkivyskupas metropolitas dr. Gintaras Grušas
Varšuvos arkivyskupas metropolitas kardinolas dr. Kazimierz Nycz
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
