Taip menininkė pavadino kūrinį, nusakantį žmogaus ir jo kultūrinės veiklos padarinių trapumą gamtoje. Juodas stačiakampis kūrinio postamentas tarsi atkartoja Žemės plutos pjūvį. Iš jo kaip kolonos iškylantys keramikos cilindrai simbolizuoja žmogaus invazijos padarinius, kuriuos galiausiai pasiglemžia ir suardo gamta.
Tamsoje skendinti, taškinio apšvietimo nušviesta kompozicija kuria mistišką įspūdį ir kartu sėja nuojautą, jog paslapties atskleisti nepavyks – procesai pernelyg ilgi trumpam žmogiškos egzistencijos švystelėjimui.
