BBB atskaitos taškas – specialiai šiam projektui sukurtas autorės dydžio būgnas-bamba. Kiekviena menininkė yra „pasaulio bamba“, tačiau Jurgos asmeninė ir kūrybinė biografija yra tik pretekstas prisiminti savo ištakas. Iš kur mes ir kur einame? Kas šviečia tunelio gale? Ar ne J. Barilaitės dainuojanti akis?
Pasitikrinti galima parodos gide. Jame pristatyti hibridinio orkestro atlikėjai-instrumentai: švilpaujanti bamba, dainuojanti akis, aidinti ausis, repuojanti kaukolė, dejuojanti šaknis, tylinti galva, šokantis triko, mikrofono kailinukai, sintezatorius keikūnas, gitaristo ranka, smilkstanti cigaretė, diskas „sport“ ir kiti.
Ne mažiau svarbus parodos elementas – pašiūrė „Senai P“. Tai iš senų kino juostų sukonstruota perregima palapinė, kurioje rodomi Kalvarijų turguje pirkti ir atsitiktinai rasti buitinės erotikos kadrai. Pati pašiūrė ir filmų turinys asocijuojasi su Gustave’o Courbet paveikslu L'Origine du monde („Pasaulio pradžia“, 1866). Tik J. Barilaitės surastos pasaulio ištakos ne nutapytos, o nufilmuotos Nidoje 8 mm mėgėjiškomis kino juostomis 1962–1964 metais. Ši parapornografinė dokumentika yra savotiška BBB projekto priešistorė. Tai sukultūrinta „natūros“ konstrukcija, celuloidinės įsčios.
Ir pašiūrė, ir būgnas yra namai-kūnai, menininkės susapnuotos vidinės erdvės. Jas jungia J. Barilaitės performansas, kurį atkartoja parodos lankytojų veiksmai. Mušdama būgną ir laisvai improvizuodama autorė išvaro Vitruvijaus žmogų iš apskritimo ir apsigyvena būgne kaip Diogenas statinėje.
Įžengdami į pašiūrę žiūrovai iš racionalaus, taisyklių ir logikos pasaulio patenka į geismų zoną. Niekas iš anksto negali pasakyti, kuo baigsis šie iniciacijos ritualai. Gal Bamba Big Band virs Bamba Big Bang – Didžiuoju sprogimu?
Vaizdo ir garso instaliaciją papildo interaktyvūs archyvai – 10 metų kaupiamas jaustukų ir keiksmažodžių rinkinys, beprasmių priedainių karaoke tekstai. Dauguma parodos objektų sukonstruoti perdirbant ir sukryžminant senus daiktus, ir su jais susijusias asmenines, kultūrines ir istorines asociacijas. Parodos kuratorė Laima Kreivytė
Jurga Barilaitė (g. 1972 m.) gyvena ir kuria Vilniuje. 1990 – 1996 studijavo tapybą Vilniaus Dailės Akademijoje. Jurga Barilaitė yra tarpdisciplininė menininkė, tapytoja ir asambliažų, tekstų, performansų bei videomeno kūrėja. Menininkės kūrybos pagrindą sudaro kritiškas požiūris į tapybos tradiciją ir jos diskursą, samprotavimai apie menininko tapatybę ir kūrybos prigimtį, taip pat feministinio konstrukto išryškinimas.
Svarbi materiali ir konceptuali menininkės kūrybos medžiaga yra kūnas. J.Barilaitė analizuoja savo pačios ir kitų individų fizinių galimybių ribas, taip pat kūno kaip tam tikros smantinės figūros, menkiausiais gestais, judesiais ir garsais kuriančios reikšmes ir pranešimus, poveikį.
Ypatingu performatyvumu pasižyminčiais kūriniais su judančiais vaizdais menininkė pasitelkia savo kūną tam, kad perteiktų įvairiausius pranešimus – nuo erotikos iki agresijos, nuo sentimentalumo iki ironijos. Idėjos ir vaizdiniai kyla iš tiesioginės menininkės aplinkos: vaikystės prisiminimų ir paaugliško maišto, motinystės rūpesčių ir klajokliško gyvenimo patirčių, kuriuos ji derina su meno istorija ir popkultūra.
Nuo 1998 J.Barilaitė yra Lietuvos Tarpdisciplininio meno sąjungos narė. Menininkės darbų yra įsigiję Nacionalinė dailės galerija, Mo muziejus bei kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Parodos mecenatai – Živilė ir Jonas Garbaravičiai, globėjai – Renata ir Rolandas Valiūnai, rėmėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.
