Paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ pratęsiama dar pusmečiui.
Vienas vitražų – XIX a. pabaigoje garsiųjų „Geyling“ vitražo dirbtuvių Vienoje sukurtas kūrinys „Nukryžiuotasis su angelais“ – iki šiol buvo žinomas tik iš kelių nespalvotų fotografijų. Aukšto meninio lygio vitražas į Lietuvą atkeliavo iš Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos Sankt Peterburge koplyčios kartu su 4 evangelistų vitražais, kuriuos 1934 m. įsigijo Kauno Švč.Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčia.
Sovietmečiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą „Santaka“, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo to laiko saugoti Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Išsaugoti Nukryžiuotojo ir 3 evangelistų vitražai (šv.Jono, šv.Morkaus ir šv.Luko) Kauno Švč.Sakramento bažnyčiai sugrąžinti 2017 metais.
[[ge:lrytas:lrytas:4226800]]
Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo paslėpti kiti du vitražai, ar dar išliko šv.Mato evangelisto vitražas ir S.Ušinsko sukurtas vitražas su monstrancija.
Parodos akcentas – 2016–2017 m. aukščiausios kategorijos restauratoriaus Daugio Bumbulio ir Dalios Mulevičienės restauruotas Nukryžiuotojo vitražas, kuriame išliko daug autentiškų „Geyling“ vitražo dirbtuvių sukurtų detalių, matomi ir S.Ušinsko tarpukariu restauruoti fragmentai. Vėliau paroda pasipildė dar dviem vertingais šv.Jono ir šv.Morkaus evangelistų vitražais, restauruotais 2017 m. (D.Bumbulis, D.Mulevičienė). Šie vitražai gali būti sukurti kitų Vienos dirbtuvių.
XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje austrų meistrų dirbtuvėse pagamintiems vitražams kontekstą parodoje kuria vertingi XV a. pabaigos–XX a. pirmos pusės sakralinio meno ir liaudiškojo baroko kūriniai, dalis jų taip pat papildo Kristaus aukos ant kryžiaus slėpinio ikonografiją.
[[ge:lrytas:lrytas:4226913]]
Įstabios gotikinės madonos – tai brangūs pavyzdžiai tarp itin retai išlikusių dailės kūrinių iš seniausio krikščioniškojo meno laikotarpio Lietuvoje, jie mena ir išskirtinę pagarbą Dievo Motinai. Vertingi baroko skulptūros formomis prabylantys apaštalų, jėzuitų, angelų atvaizdai bei laiko alegorija. Svariai parodą papildo pasimokiusių ir liaudies meistrų darbai, greta jų įsipina kryždirbystės tradicijos linija su vieno ryškiausių jos atstovų Vinco Svirskio kūriniais.
Projektas „Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
Paroda veiks iki šių metų liepos 1 dienos.
[[ge:lrytas:lrytas:4226739]]
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
