Moters grožis - amžina vertybė
Parodoje "Virpesiai" eksponuojamos ant specialios fotodrobės spaustos didelio formato spalvotos nuotraukos. S.Jokužio vaizduojamos moterys – tarsi ne šio, o gal net gražesnio, geresnio, saugesnio pasaulio būtybės, pulsuojančios ne tik seksualia energija, bet ir skleidžiančios mistinę šviesą.
Pasitelkęs į pagalbą kompiuterinę techniką S.Jokužys laužo lietuvių fotografijoje įsigalėjusius moters aktų stereotipus – jo nuotraukų personažai apgaubti keisto žėrėjimo, užlieti ryto saulės spindulių ar vakarėjančios šviesos, įsupti į mirgančių spalvų aureolę – dramatiškai raudonai, juodai ar panardinti į medaus spalvos ūką.
Parodoje subtiliai šmėžuoja emancipacijos atšvaitai – kai kurios apsinuoginusios herojės atkartoja garsius įvaizdžius, atrodo tarsi nužengusios nuo postamentų arba išplaukusios iš Eugene'o Delacroix paveikslo „Laisvė barikadose“, nors pats autorius tvirtina, kad jį domina amžinas ir absoliutus moters grožis, o ne sociologija.
S.Jokužio darbuose moterų nuogybė labiau angeliška nei provokuojanti. Paroda - savotiškas atkirtis tiems gašlūnams, cinikams, sekso maniakams, kurie nenustoja postringauti, kad visi žmonės - tik patinai ir patelės, o kultūra tėra menkas figos lapelis, kuriuo veidmainiškai dangstydami savo instinktus tolstame nuo sveiko proto.
Davatkos ir fariziejai niršta
Parodą pristatęs rašytojas ir politikas, dvi kadencijas Seime dirbęs klaipėdietis psichologas Vytautas Čepas žavėjosi fotomenininko ir galerininkės Violetos Jusionienės ryžtingumu: „Nuskambėję seksualinio priekabiavimo skandalai nėra tinkamiausias fonas tokio žanro parodai, organizatoriams prireikė tam tikros pilietinės drąsos. Šaunuoliai, nors cypdavatkės ir fariziejai vėl šūkalios, kad čia – ne menas, o pornografija“.
Tarp galerijos svečių negatyviai nusiteikusių vertintojų, pagiežingų skeptikų neatsirado – S.Jokužio kūryba, jo minčių ir vaizdų išraiška fotografijose grožėjosi visi. Net vyrai paskui irgi apgulė autorių - prašė autografų.
„Jeigu žmonės krūvon suplaka grožį, estetiką ir pornografiją, tokiems verta aiškintis vaikystėje patirtų dvasinių traumų priežastis“, – ironiškai pastebėjo V.Čepas, parašęs grožinės literatūros mėgėjų liaupsių, o taip pat ir prieštaringų vertinimų sulaukusį erotinį romaną „Vienišų moterų meilė. Žvirbliai prausiasi dulkėse“.
Nuodėmė pati atras žmogų
S.Jokužys savo atradimų fotografijoje nesureikšmina. Pasak jo, panašių darbų dabar yra gana daug reklamoje ir kitur. Jam šis vernisažas – pilnatvės išraiška, savotiška užmarštis nuo kasdieninių rūpesčių, sielos atgaiva.
"Stengiuos vadovautis senovės išmintimi, kad menininkai, ir ne tik jie, visur turi ieškoti grožio ir gėrio apraiškų, o nuodėmė pati mus susiras“, - savo kūrybos kredo atskleidė parodos autorius.
Tarytum apsidrausdamas nuo radialaus feminizmo S.Jokužys pripažino, jog šiuo metu tokia aktų paroda gali kiek šokiruoti: „Moters atvaizdai dažnai naudojami ten, kur ir jų nereikėtų, kartais viskas politizuojama. Išplaukę priekabiavimo reiškiniai rodo, jog mūsų visuomenė bręsta, o tai - sveikintinas dalykas“.
Moterį vadinantis pačiu nuostabiausiu Dievo kūriniu ir didžiausia dovana pasauliui S.Jokužys aiškino, kad jos už vyrus yra išmintingesnės, viską supranta geriau nei atrodo, tik šie ne visada tai pastebi arba nenori pastebėti.
Fotomenininkas nusilenkė ir savo žmonai Birutei Jokužienei: „Ji yra pagrindinis mano kūrybos variklis ir mūza – laiko už trumpo pavadžio, bet gerai žino, kada ir kur jį reikia atleisti. Taip gimsta fotografijų ciklai“.
Savo albumo dar neišleido
S.Jokužys yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys, gerai žinomas kaip visuomeniškas žmogus, daugelio kultūros renginių ir projektų sumanytojas bei mecenatas, „Rotary“ klubo „Klaipėda“ narys, yra išrinktas į Klaipėdos prekybos ir amatų rūmų valdybą.
Fotomenininkas surengęs daugiau kaip dvidešimt personalinių parodų, pelnęs ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienio šalyse. Prahos tarptautinėje parodoje „International Photo Camp 2010” S.Jokužio darbas “Mieganti” įvertintas pagrindiniu prizu.
Prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus S.Jokužys įkūrė pirmąją Lietuvoje privačią leidyklą-spaustuvę, kuri dabar yra viena pajėgiausių Klaipėdos krašte, garsėja šiuolaikiškomis technologijomis, nepriekaištinga poligrafijos kokybe.
Šimtus knygų, tarp kurių būta ir solidžių meno albumų, išleidęs spaustuvininkas S.Jokužys savo kūrybos dar nepublikavo, nors kortos - jo rankose. Tokiu kuklumu jau stebisi net vyro kūrybos įkvėpėja B.Jokužienė.
„Aš kaip tas šiaučius - kitiems batus siuvu, o pats vaikštau basas. Vis galvoju, kad laiko yra, suspėsiu, gal dar neatskleidžiau visų idėjų ir galimybių“, - šmaikštavo aktų kūrėjas.
