Parodoje „Tirpstančios spalvos“ A.Tornau pristato 2015– 2017 metais sukurtus tapybos darbus ir erdvinę tekstilės instaliaciją. Didelio formato paveiksluose menininkė analizuoja gamtos ir žmogaus būties trapumo temas, sieja jas su sociologinėmis griūties jausenomis, pasak jos, jau užvaldžiusiomis šiuolaikinį meną, dominuojančiomis ir kultūros teorijos tekstuose.
A.Tornau prisipažįsta, kad ją visada domino gamtos cikliškumo, laikinumo, jos kaitos ir nykimo, temos, bet tik pastaraisiais metais pavyko išgryninti savo mintis: temos abstrahavosi, apsivalė nuo nereikalingų smulkmenų, paveikslų koloritas tapo gerokai santūresnis, prislopintų spalvų.
„Regis, jau įžengiau į tokį kūrybos etapą, kai esu laisva nuo įsipareigojimų, galiu tapyti tai, ką noriu ir taip, kaip manau esant reikalinga. Gal todėl kai kurių paveikslų nuotaikos - „apokaliptinės“. Laikinumo įspūdį sužadina globalus, dinamiškai kintantis šiandieninis mūsų pasaulis, juk menininkai irgi vienaip ar kitaip reaguoja į politikos, ekologijos, ekonomikos krizes“, - pristatydama personalinę parodą kalbėjo A.Tornau.
Ramūs ir sutelkti vaizdiniai A.Tornau paveiksluose - lyg priešprieša intensyviam šiuolaikinės informacijos srautui. Egzistencinės temos gvildenamos drobėse kuriant tuštumos laukų, kaip niekieno žemės, kaip moderniosios civilizacijos „užribio“, pasaulėjautą. Viršų ima efemeriškai nykstantys vaizdiniai – spalvų blukimo, daiktų dūlėjimo, pėdsakų nykimo, nuolatinės kaitos motyvai.
Tokiame nykimo ir mirties estetikos kontekste, kai daiktų ar objektų realumas tik nujaučiamas arba jų išvis nėra, A.Tornau tapyboje iš tikrųjų primena apokaliptinius vaizdinius. Klampioje erdvėje nerangiai įstrigusios amorfiškos formos nardina į egzistencinę problematiką, žadina artėjančios civilizacijos pabaigos jausenas.
KKKC erdvėse A. Tornau eksponuoja dar niekur nerodytų savo darbų ciklą „Užtvaros“. Vienintelis juos siejantis motyvas - įvairios kliūtys, trukdančios žiūrėti gilyn į paveikslo erdvę: tvoros, užuolaidos, tinklainės, voratinkliai, medžių kamienai, tankiai susiraizgę krūmynai, išvartos.
Žiūrovams tarsi Andrejaus Tarkovskio filmo „Stalkeris“ herojams siūloma pro mistiškas užtvaras brautis gilyn į "draudžiamą zoną", kurioje išsipildo sugebėjusių į ją įžengti lūkesčiai. Paveikslai - lyg angos į A.Tornau kuriamų alegorijų pasaulį. Vos įžvelgiami daiktų, miškų kontūrai įkūnija abstrahuotų potyrių ir jausmų pasaulį, menininkės požiūrį į gyvenimo paskirtį. Ciklą „Užtvaros“ įžvalgas papildo erdvinė instaliacija.
„Šį kūrinį dedikuoju prieš kelerius metus mirusiai savo mamai. Man tai emociškai itin reikšminga ir trapi personifikacija – savotiška kūrėjos pastanga didelių formatų drobėse žmogiškosiomis emocijomis sustiprinti abstrakčių gamtos būsenų poveikį“, - pažymėjo eksperimentuoti nenustojanti A.Tornau.
Žinoma tapytoja ir dailės pedagogė A.Tornau yra baigusi Vilniaus dailės institutą. Nuo 1990 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narė, 2009–2016 m. vadovavo LDS tapybos sekcijai. Daugelyje tarptautinių ir respublikinių parodų dalyvė, vykdė švietėjiškus projektus Lietuvoje ir užsienyje.
A.Tornau yra kelių dailės vadovėlių, knygos „Latcho drom“, daugelio straipsnių, kelių videofilmų, TV ir radijo laidų apie meną ir meno pedagogiką autorė bei bendraautorė.
Menininkė kuria scenografiją spektakliams, kuravo tarptautinius tapybos parodų projektus (Liuksemburge, Briuselyje, Hagoje, Berlyne, Varšuvoje), nuolat dalyvauja grupinėse parodose mūsų šalyje bei užsienyje.
Klaipėda. KKKC Parodų rūmai. Arūnės Tornau paroda „Tirpstančios formos“ veiks iki 2018 m. kovo 25 d.
