Fotografą Remigijų Pačėsą (1955–2015) kolegos prisimena kaip „matytoją“. Jo pastebėti kasdieniški objektai tapdavo begalybės įžvalgomis. Parodoje pirmą kartą pristatomi visi R.Pačėsos kūrybos etapai – ne tik ankstyvieji sidabro atspaudai, bet ir montažai, koliažai, monotipijos, autoportretai, spalvota fotografija.
„Geltona gulbė neatplauks“ – taip R.Pačėsa užrašė ant upės nuotraukos, iš kurios sidabro vandenų bene pirmą kartą išnyra geltoni topinambai. Taupiomis frazėmis jis mėgdavo vaizdus papildyti numanomo pasakojimo sluoksniu: „Parėjau“, „Antradienis – darbo diena“, „Pilka diena – pilka žuvėdra“, „Pas poeto kapą“. Ilgainiui pakakdavo angliška rašyba iškreiptos nuorodos „shtai“. Galiausiai jos irgi nebeliko, nes vaizdas kalba pats – „šešėlis rodo šviesą“.
Kartu su bendraminčiais – Alfonsu Budvyčiu, Algirdu Šeškumi, Vytautu Balčyčiu, Violeta Bubelyte, Gintaru Zinkevičiumi – R.Pačėsa klausėsi nudėvėto miesto poezijos ir šiukšlių konteinerių žvangesio, šaipėsi iš įkyraus kultūros rimtumo.
Apie 1991 m. susidraugavęs su menininke Vega Vaičiūnaite, išmoko spausdinti monotipijas. 2004 m. vėl grįžo į Marijampolę ir ten fotografavo savo pasivaikščiojimų takus – po lietaus, rūke, apkritusius lapais, sniegu, saulėtą, baltą, bet dažniausiai pilką dieną. Bežiūrint į tuos mažyčius nekintančios geometrijos skirtumus, išryškėja laiko upė, kurioje tobulai žvejojo R.Pačėsa.
Paroda „Geltona gulbė neatplauks“ pirmą kartą buvo surengta 2017 m. liepą Fotografijos muziejuje Šiauliuose, 2018 m. vasarį – Kauno fotografijos galerijoje. Vilniuje paroda skyla į dvi dalis: ankstyvieji R.Pačėsos darbai eksponuojami Vilniaus fotografijos galerijoje Didžiojoje gatvėje, o marijampolietiškas laikotarpis – „Prospekto galerijoje“.
Parodos atidarymas – gegužės 10 d., 17.30 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius).
