Iki mūsų dienų išliko ne itin daug garsiojo italų dailininko Leonardo da Vinci kūrinių. Keturiolika baigtų paveikslų, kurių autorystė nekelia abejonių, yra įvairiuose pasaulio muziejuose.
Yra dar keletas nebaigtų darbų, kurių autorystė galutinai nepatvirtinta. Trys jų priklauso privatiems asmenims, o vienas – „Pasaulio gelbėtojas“ (Salvator Mundi) – 2017 m. tapo brangiausiu meno kūriniu, parduotu aukcione.
Ir štai šis paveikslas, kaip rašo leidinys „The New York Times“, dingo. Manyta, kad po 2017-ųjų rudenį įvykusio aukciono, kai „Pasaulio gelbėtojas“ buvo parduotas už didžiulę 450 mln. dolerių sumą, jis bus eksponuojamas Abu Dabyje, Paryžiaus Luvro filiale. Pristatyti drobę planuota 2018 m. rugsėjį, bet ši vieno paveikslo paroda buvo atšaukta nepaaiškinus priežasčių.
„The New York Times“, remdamasis savo šaltiniais, paskelbė, kad Luvras nežino, kur yra „pasaulio gelbėtojas“. Informacijos neturi ir oficialūs asmenys Prancūzijoje. Visos derybos vyksta griežtai konfidencialiomis sąlygomis ir apie esamą padėtį nieko nežinoma.
Kas tas „Pasaulio gelbėtojas“?
Nedidelis paveikslas (matmenys 66×47 cm, mažesnis už „Moną Lizą“) nutapytas aliejumi ant medinės lentos. Manoma, kad jis sukurtas 1499 metais. Ilgą laiką nebuvo žinoma, kur yra „Pasaulio gelbėtojas“.
XVII amžiuje dvi drobės tokiu pavadinimu figūravo Anglijos karaliaus Karolio I kolekcijoje ir pateko į apskaitos knygas per 1649 m. revoliuciją po monarcho nukirsdinimo, bet vėliau jų pėdsakai dingo.
XX amžiuje buvo žinoma taip pat apie du „Pasaulio gelbėtojus“. Vieno jų autentiškumą bandė įrodyti markizas de Ganay. Šio paveikslo kilmė nebuvo patvirtinta dokumentais ir iki šiol jis laikomas vieno Leonardo da Vinci mokinių darbu.
Kitas „Pasaulio gelbėtojas“ XX a. pradžioje pateko į anglų baroneto Fredericko Cooko rinkinį. Šio paveikslo istorija taip pat nebuvo žinoma. Be to, šis paveikslas smarkiai nukentėjo nuo vėlesnių pritapymų ir jam reikėjo rimto restauravimo.
Nuvalyti nuo paveikslo vėlesnius antsluoksnius pavyko tik XXI a. pradžioje. Tuomet buvo atlikta keletą ekspertizių, tačiau Leonardo da Vinci autorystė pripažinta tik Londone.
To užteko, kad ši „Gelbėtojo“ versija 2011 m. būtų eksponuojama Londono parodoje „Leonardas da Vinci: Milano rūmų tapytojas“ jau kaip italų genijaus darbas. Vėliau atribucijai pritarė dar vienas muziejus ir paveikslo kaina ėmė kilti.
2013-ųjų gegužę „Pasaulio gelbėtoją“ už 75 mln. dolerių nusipirko meno prekeivis Yves’as Bouvier. Vėliau paveikslą už 127,5 mln. dolerių įsigijo rusų verslininkas ir kolekcininkas Dmitrijus Rybolovlevas. Šis paveikslas – kartu su kitais – figūravo D.Rybolovlevo ieškinyje meno prekeiviui dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo.
Paveikslas ne kartą eksponuotas prestižiniuose pasaulio muziejuose, o 2017 m. buvo parduotas „Christie’s“ aukcione Niujorke už 450,3 mln. dolerių. Dabar jis oficialiai laikomas brangiausiu paveikslu pasaulyje. Į sumas, sumokėtas už meno kūrinius ne aukcionuose, šiuo atveju neatsižvelgiama.
Kur galėjo dingti paveikslas?
Rekordinis aukcionas įvyko lygiai po savaitės, kai buvo atidarytas Luvro filialas Abu Dabyje. Muziejus per aštuonerius metus pastatytas Sadijato saloje ir atsiėjo 600 mln. dolerių.
Šio muziejaus salėse eksponuojami darbai iš Luvro, taip pat kitų Paryžiaus muziejų: Gerrges’o Pompidou centro ir Versalio. Be to, jame yra senienų ir religinių relikvijų kolekcija.
Filialas ypač didžiuojasi Pablo Picasso, Paulo Gauguino, Edouardo Manet, Rene Magritte’o darbais. Prieš keletą metų kalbėtą apie Leonardo da Vinci paveikslo „Gražioji Feronjer“ nuomą iš Luvro.
Su šio filialo atidarymu ir siejama kosminė „Pasaulio gelbėtojo“ kaina. Iš pradžių pirkėju buvo įvardytas Saudo Arabijos sosto paveldėtojas ir karaliaus Salmano sūnus Mohamedas bin Salmanas Al Saudas. „Christie’s“ atstovai pareiškė, kad „Pasaulio gelbėtoją“ įsigijo Abu Dabio emyrato kultūros ir turizmo departamentas.
Meno bendruomenė pirmą kartą pavojaus varpais dėl paveikslo buvimo vietos ėmė skambinti po to, kai buvo atšaukta 2018 m. rugsėjo paroda, bet tuomet Luvro filialo Abu Dabyje oficialūs atstovai nieko nepaaiškino.
2019 m. sausį dėmesį į problemą atkreipė Kanados laikraštis „National Post“. Dabar darbo ėmėsi autoritetingi Amerikos laikraščiai.
Beje, sosto įpėdinis Mohamedas 2018-ųjų rudenį buvo įpainiotas į žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos ambasadoje Stambule skandalą.
Neatmetama galimybė, kad parodoje, skirtoje Leonardo da Vinci mirties 500-osioms metinėms, kurią rengia Paryžiaus Luvras 2019-ųjų rudenį, „Pasaulio gelbėtojas“ vis dėlto pasirodys. Muziejaus atstovai kol kas nieko nekomentuoja.
Kita vertus, brangiausias paveikslas – tai privati nuosavybė, niekas negali uždrausti princui į Paryžių jo neatsiųsti.
