Savaitgalį „Litexpo“ parodų rūmuose vykusioje meno mugėje „ArtVilnius“ V.Kavaliauskas žiūrovams pasiūlė pasimėgauti krikščioniškąja „Lewben Art Foundation“ kolekcijos dalimi.
Parodoje „In Art We Trust“ (liet. „Mes tikime menu“) galima buvo apžiūrėti retai parodų salėse matomus krikščioniškosios ikonografijos kūrinius – nuo XVIII amžiaus iki šiuolaikinių menininkų darbų.
Čia buvo eksponuojamas ir XIX a. viduryje nutapytas garsusis Vladislovo Neveravičiaus paveikslas „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“. Jis tapo vienu tų meno mugės darbų, prie kurių padaryta bene daugiausia asmenukių.
Lakonišką ekspoziciją rengė penkių kuratorių kolektyvas, tarp jų – šio fondo kuratorės Ugnė Bužinskaitė ir Francesca Ferrarini, kolekcininkas, „Lewben Group“ valdybos pirmininkas V.Kavaliauskas, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis ir tapytoja Sigita Maslauskaitė.
Nukryžiuotas mėsainis
„Kolekcijoje turime Lietuvos senųjų meistrų darbų, tarkime, V.Neveravičiaus ar Simono Čechavičiaus. Buvo įdomu pažiūrėti, kaip šią temą interpretuoja šiuolaikiniai menininkai, ypač Lietuvos“, – kalbėjo V.Kavaliauskas.
Bet ne senųjų meistrų paveikslai ar lietuvių tapytojų kūriniai sukėlė didžiausią mugės lankytojų nuostabą. Tai buvo skandalingų britų ir amerikiečių menininkų darbai.
Pirmiausia į akis krito brolių Jake’o ir Dino Chapmanų skulptūra iš „Nešventosios trejybės“ triptiko. Joje ant kryžiaus kabo ne Dievo sūnus, o vartojimo kultūros ikona – padaras, kuriam vietoj galvos pūpso „McDonald’s“ mėsainis. Na, tokia greitojo maisto pasaulio „šventoji dvasia“.
Ne mažiau provokuojantis darbas – amerikiečių fotografo Andreso Serrano „Auksinis Kristus“. Lietuviškoje kolekcijoje atsidūręs kūrinys yra iš ypač garsaus menininko fotografijų ciklo, kuriame religiniai objektai vaizduojami panardinti į įvairius kūno skysčius – pieną, kraują ar šlapimą.
1987 metais sukurtas A.Serrano „Myžalų Kristus“, kuriame krucifiksas panardintas į menininko šlapimą, sukėlė daugybę protestų. Viena jo nuotrauka pasipiktinusių krikščionių buvo sunaikinta Australijoje, kita prieš dvylika metų pavogta Švedijoje. O 2011 metais Prancūzijoje įstiklintas darbas buvo tiesiog sudaužytas plaktukais.
Tik rinktinei publikai
2000 m. „Myžalų Kristus“ buvo eksponuojamas Kauno M.Žilinsko galerijoje ir čia taip pat sukėlė skandalą.
Įdomu, kad parodos rengėjai, nusprendę pašalinti kūrinį iš ekspozicijos, visą parodos veikimo laiką jį rodė „rinktinei publikai“.
Akivaizdu, kad dešimtosios meno mugės „ArtVilnius“ lankytojai jau tapo ta „rinktine publika“, nes net ir gerokai šokiruoti žiūrovai nesurengė jokių akcijų.
O parodoje dalyvavę lietuvių tapytojai daugiau gilinosi į tikėjimo esmę, nei stengėsi parodyti krikščioniškų suvenyrų industrijos ir vartotojiškos visuomenės grimasas. Apie tai kalbėta ir mugės metu surengtoje diskusijoje „Kūrybinė dilema: menas, krikščionybė, šiandiena“, į kurią atėjo dauguma parodos kuratorių ir du jos dalyviai – tapytojai S.Maslauskaitė ir Andrius Zakarauskas.
Pasak Bažnytinio paveldo muziejaus direktorės S.Maslauskaitės, tokia privačios kolekcijos paroda meno mugėje – aidas tų procesų, kurie dabar vyksta pasaulyje. Įvairiausi geopolitiniai kataklizmai verčia žmones atsigręžti į savąją istoriją.
O šaknų paieškos lemia tai, kad nemažai menininkų imasi religinių temų.
Jau tapo ir bažnyčioms
„Dar prieš dešimtmetį į krikščioniškąją ikonografiją (mėginimus vaizdu perteikti krikščionybės įkvėptus siužetus. – Red.) Lietuvoje buvo žvelgiama su lengva ironija ir pašaipa. O dabar matau, kad ir jauni, ir mano kartos menininkai tai atranda“, – sakė 48 metų tapytoja.
Vienas žymiausių vidurinės kartos Lietuvos tapytojų A.Zakarauskas ne vieną mugės lankytoją nustebino didžiuliu paveikslu, savita „Paskutinės vakarienės“ interpretacija. Diskusijoje 37 metų tapytojas prisipažino, kad buvo „vienas tų, kurie prieš dešimtį metų gana ironiškai į tai žiūrėjo“.
„Tas požiūris pradėjo keistis, atsirado pagarba ir domėjimasis tiek pačia krikščionybe, tiek tikėjimu.
Pradėjau suprasti, ką tikėjimas reiškia man. Tapybos siužetai ėmė keistis. Išgirdau prašymų nutapyti paveikslų bažnyčioms“, – pasakojo menininkas.
Jis prisipažino, kad tiktai kolekcininko V.Kavaliausko paskatintas įgyvendino daugelį tapytojų viliojančią idėją – sukurti paveikslą „Paskutinės vakarienės“ tema, kurį pavadino „Tas ketvirtadienis“.
