Pauzė – įkvėpimo šaltinis
KKS erdvėse atidaryta paroda įdomi tuo, kad jos autoriai - įvairių sričių menininkai, kuriems akvarelė nėra pagrindinis užsiėmimas. Tarp jų yra keramikų, tekstilininkų, architektų, grafikų, tapytojų, taikomosios dailės atstovų, kuriančių itin kaprizinga akvarelės technika.
Savo kūrybą eksponuoja LDS Klaipėdos skyriaus nariai: Aurimas Anusas, Kęstutis Balčikonis, Isroildžonas Baroti, Romanas Borisovas, Virgilijus Burba, Dalia Čistovaitė, Laima Gedvilaitė, Liuda Liaudanskaitė, Vitalija Petraitytė, Tatjana Simanaitienė, Regina Taurinskienė, Jolanta Vitkutė. Parodos koordinatorė – Dalia Čistovaitė, kuratorė – Tatjana Simanaitienė.
Akvapauzė – sudurtinis žodis: lotyniškai aqua - vanduo, o pausis graikiškai - sustojimas, pertrauka, trumpas stabtelėjimas kelyje, paliova.
„Sumanę lieti akvarelę parodos „Akvapauzė“ autoriai tarsi stabtelėjo, kad atsikvėptų nuo kitų jiems įprastų kasdieniškų darbų - laisvai improvizuoja viena ar kita tema", - sakė uostamiesčio akvarelininkus telkianti T.Simanaitienė
Naujos raiškos paieškos
Klaipėda per daugelį metų yra tapusi akvarelės plenerų miestu. Gyvybinga tradicijos tąsa - ir šis LDS narių projektas „Akvapauzė“. Akvarelės meistrai tokias parodas rengia kasmet, ieško naujovių, stengiasi nekartoti to, kas jau atrasta.
Šįkart žiūrovai parodoje išvydo ne vien tiktai įprastais vandens dažais lietus kūrinius, bet ir konceptualiąją akvarelę. Autorių darbai pasižymi įvairių meno technikų jungties ir galimybių raiška.
Ką menininkų kūryboje reiškia pauzė? Jiems tai gali būti prasmingo stabtelėjimo akimirka ieškant naujų įkvėpimo šaltinių.
„Vieni akvareles lieja realistine forma arba tradicijai suteikia pabrėžtą simbolinę prasmę, kiti labiau improvizuoja spalvomis ir abstrakcijomis, ryškėja architektūros detalės, peizažo vaizdiniai“, - pristatydamas parodą KKS erdvėse kalbėjo kažkada ir pats akvarelę liejęs menotyrininkas Petras Šmitas.
Vestibiulis – lyg galerija
Parodos autoriai pastebi, jog akvarelė pastaruoju metu atgimsta - palengva užkariauja vis naujas erdves, plotmes ir reikšmes. Lietuvoje kaip grybai po lietaus dygsta įvairūs, netgi konkuruojantys akvarelininkų sambūriai, mokyklos.
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje privačių meno galerijų šeimininkai ir profesionalūs menininkai savo dirbtuvėse rengia švietėjiškus užsiėmimus įvairaus amžiaus dailės mėgėjams.
Klaipėdos koncertų salės šeimininkai džiaugiasi draugyste su dailininkais. Erdvus vestibiulis – puiki galerija, tinkanti ir didelio, ir mažo formato meno ekspozicijoms. Kūrėjai jau atrado šią erdvę, čia nuolat vyksta įvairių žanrų parodos.
"Festivalio „Permainų muzika" lankytojai, klausydamiesi koncertų, o per pertraukas žvelgdami į vestibiulyje ant sienų iškabintus dailės kūrinius, pasineria į akvarelės fantazijų pasaulį", - sakė KKS vadovė Danutė Žičkuvienė
Gražios tradicijos nemiršta
Bene labiausiai pasišventusi akvarelės tapybai uostamiesčio menininkė - jau mirusi dailininkė, kultūros renginių organizatorė, meno pedagogė Renatė Lūšis (1942–2014). Ji pirmoji ėmėsi rengti tarptautines akvarelės technika kuriančių dailininkų kūrybos stovyklas-plenerus uostamiestyje.
Pirmasis tarptautinis akvarelės pleneras Klaipėdoje surengtas dar gūdžiu sovietmečiu - 1974 metais. Paskui R.Lūšis iš viso organizavo beveik 40 akvarelininkų kūrybos stovyklų.
„Prisimindami kolegę, jos pastangas pakylėti šį dailės žanrą į aukštesnį lygį, tęsiame akvarelės parodų, įvairių projektų ir renginių tradiciją“, - kalbėjo R.Lūšis pramintais takais žengianti klaipėdietė akvarelininkė T.Simanaitienė.
