Laikas (bent jau taip kaip dažniausiai jį suprantame) sudarytas iš linijinių įvykių, kuriančių tam tikrą istoriją. Tuo tarpu pati istorija atspindi dalį mūsų individualaus ir/ar kolektyvinio identiteto. Šioje menininko serijoje stipriai jaučiama melancholija, atsirandanti iš įvykių, kuriuose tampama stebėtoju, o ne dalyviu.
Nors kūriniai yra surežisuoti, siekiant išgauti tikroviškumo reprezentaciją, tačiau menininko negalima laikyti visiškai pastatyminės fotografijos sekėju.
Mikko Waltari darbuose nuolat kuriamas įspūdis lyg realybės jausmas būtų tikrinamas. Jis pats teigia, kad jo domėjimosi objektas yra paskutinių 30 metų vertybių kismas Europoje.
Menininkui svarbus miesto peizažuose atsispindintys žmogaus veiklos rezultatai, kurie atliepia tai, kas vyksta dabar, bet ir aiškiai nurodo praeities įvykių eigą. Emocionalios įtampos kupinose scenose, kur akimirka ištįsta iki begalybės, menininkas išradingai supina tikrovę ir teatrą, praeitį ir dabartį.
Didelio formato fotografijos pabrėžia vaizdų tapybinę kokybę, yra skirtos sienoms ir pašaliečio kontempliavimui, leidžiančiam žiūrovu įsižiūrėti į mūsų būtį.
Mikko Waltari (g. 1966) įgijo fotografijos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje 2017 m.. Savo darbuose menininkas nagrinėja socialines permainas Europoje nuo 1980 m. iki dabar. Savo kūrybą M. Waltari yra pristatęs Berlyne, Rygoje, Atėnuose ir kituose Europos miestuose. Šiuo metu dirba Lietuvoje ir Suomijoje.
Paroda veiks iki vasario 8 d.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
