Parodos „Ledkalnis/Iceberg“ idėją inspiravo užkulisinės menininkų diskusijos, kuriose jie aktualizuoja savo asmenybės, kūrybos suvokimo, vertinimo, transliavimo į kitas (meno ir ne meno) teritorijas metodus bei iššūkius.
Ar menas privalo reflektuoti asmeninius išgyvenimus, konfliktus, nesutarimus su pasauliu, reaguoti į dirgiklius, sklindančius iš sociumo lauko? Kiek menininkui reikia įdėti savo širdies į kūrybą, kad liktų nepažeistas, bet užtektų potencialo žinutei ištransliuoti? - tokius klausimus kelia parodos autoriai, ledkalnio įvaizdį pasirinkę kaip išeities diskusijoms objektą, artimą šiuolaikiniam menui.
Nuo pakrančių šelfo atskilęs, laisvai plūduriuojantis ledo masyvas simbolizuoja menininką. Likęs tuose pačiuose vandenyse jis jau nebėra to ledyno dalis, lyg ir laisvas pasirinkti, tačiau vis dar yra apribotas tų pačių krantų, saistomas tų pačių įsipareigojimų, taisyklių ir įstatymų, įtakojamas logiškų ir nelogiškų valdžios sprendimų, įsipareigojimų sau, šeimai ir visuomenei.
„Ledynų migraciją nulemia ir klimato kaita, kurią neabejotinai veikia žmogaus veikla. Panašioje situacijoje atsidūria ir menininkai, negalintys arba nenorintys nei savęs, nei savo kūrybos izoliuoti nuo visuomenės. Kartais dėl vienokių ar kitokių sprendimų jie, kaip ledkalniai, atskyla nuo kontinento - galbūt ne fiziškai, bet emociškai. Kaip tuomet keičiasi pats menininkas, jo santykis su aplinka, kokiu mastu tai veikia jo kūrybą?“, - parodos „Ledkalnis/Iceberg“ idėją pristato jos kuratorė Danguolė Ruškienė.
Virš vandens išnyra tik devintoji ledkalnių dalis, o kita lieka po vandeniu, todėl tikslių jo formų ir dydžių niekas nežino. Posakis „ledkalnio viršūnė“ - problema, kurios tikrasis mastas, veikiausiai yra žymiai didesnis, nei matome. Ar taip gali būti vertinant šiandieninių menininkų veiklą, kūrybos aspiracijas? Parodos sumanytojai ir dalyviai to nesiima nei patvirtinti, nei paneigti.
„Sunku tiksliai išmatuoti ir ledkalnių tūrį, ir menininkų padėtį šiandienos visuomenėje. Siekiame plėtoti užkulisiuose verbaline raiška prasidėjusias, o dabar perkeltas ir į KKKC erdves bei tęsiamas vizualiai kūrėjų diskusijas“, - teigia menotyrininkė D.Ruškienė.
Beveik pusė parodos „Ledkalnis/Iceberg“ dalyvių - jaunieji menininkai. Vieni jų – jau pripažinti, be didesnių kliūčių realizuojantys save meno lauke, kiti – dar tik siekia būti matomi ir įvertinti. Tokį organizatorių pasirinkimą lėmė noras pristatyti ne vien tiktai žinomus menininkus, bet ir tuos, kurie dar yra paieškų keyje - nėra subrandinę savo kūrybos nuostatų ir pozicijų.
Tai, kad jau pradiniame etape menininkų nuomonės, pasak D.Ruškienės, išsiskyrė, kiekvienas jų pateikė savitą požiūrį, jai leidžia manyti, kad „ledkalnio tematika" mene yra aktuali: "Paroda nesiekia formuoti, suvienyti, juo labiau sukiršinti vienuolikos autorių. Jiems tai – platforma atskleisti savąjį santykį su kūryba.
Parodoje dalyvauja Agnė Jonkutė, Toma Šlimaitė, Inga Likšaitė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Laura Guokė, Augustė Santockytė, Darius Antonovas, Laima Antonova, Simona Martinkutė, Karolis Paulikas, Erdvilė Girininkaitė.
--- --- --- --- --- --- --- --- --- ---
Klaipėda. KKKC Parodų rūmai, Paroda „Ledkalnis/Iceberg“. Atidarymas - 2020 m. spalio 9 d., 18 val. Veiks iki lapkričio 8 d. Projektą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
