Atnaujinti Soboru vadinamą bažnyčią planuota iki lapkričio pradžios, ir restauratoriai tuo metu tikrai užbaigs darbus, tačiau tik laikinai. Jie sugrįš pavasarį.
„Atlikta apie 70 procentų numatytų darbų, o juos baigsime iki kitų metų rugpjūčio mėnesio“, – žadėjo projektų vadovas Rytis Juška.
Pasak jo, esant neigiamai oro temperatūrai negalima naudoti restauravimui skirtų medžiagų – temperatūra neturėtų kristi žemiau 3–5 laipsnių šilumą žyminčios padalos.
Netrukus pastoliai ir statinio sienas dengianti medžiaga bus nuardyta.
Kauno savivaldybės atstovai tikino suprantantys, kad restauracija yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės.
Nušvito pagrindinis kupolas
Byrančio fasado, stogo kupolo bei kitų autentiškų bažnyčios elementų atnaujinamui numatyta skirti daugiau kaip 2 mln. eurų.
Darbų pradžia užsitęsė. Porą metų miesto savivaldybė vylėsi išsiversti su gerokai kuklesne pinigų suma, tačiau keli darbų rangos konkursai neįvyko.
Praėjusių metų pabaigoje prasidėjo pagrindinio bažnyčios kupolo atnaujinimo darbai, vėliau restauratoriai ėmėsi 4 kampinių kupolų.
„Didysis kupolas visiškai atnaujintas“, – paskelbė projektų vadovas R.Juška.
Bažnyčios stogas buvo itin prastos būklės, praleisdavo vandenį, kuris pažeidžia medines bei metalines konstrukcijas, dėl vandens sąlyčio su elektros instaliacija kilo gaisro grėsmė.
Statinio viduje statybininkai taip pat sutvirtino stogą ir kupolus laikančias konstrukcijas, įrengė vėdinimą, impregnavo medines konstrukcijas.
Būtina išlaikyti eiliškumą
Didelę patirtį restauruojant senuosius statinius sukaupęs R.Juška pasakojo, kad aktyviausiai darbai prasidėjo birželio pradžioje, vienu metu dirbo iki 40 restauratorių.
„Fasado dažus reikėjo nuskusti, paviršių nuplauti, o prieš tepant naują sluoksnį – vėl sudrėkinti“, – aiškino R.Juška. Pasak jo, daugiausia darbo liko pietinėje ir vakarinėje statinio dalyje.
Kai kurių detalių restauratoriai išvis neberado, jas teko patiems atkurti rankiniu būdu.
„Statinio viršuje radome kryžiams skirtų nišų, kurios buvo užbetonuotos. Negalėjome jų tiesiog palikti“, – tikino R.Juška.
Padedant architektei Astai Prikockienei nišos buvo atkurtos, tačiau tokiam darbui reikėjo tiek papildomo laiko, tiek lėšų.
Suvokia darbo ypatumus
„Restauracija – tai ne nauja statyba, ne rekonstrukcija, o ilgas ir kruopštumo reikalaujantis procesas“, – kalbėjo Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Jis vylėsi, kad rangovai, nepaisant vėstančių orų, deda visas pastangas norėdami kuo greičiau užbaigti suplanuotus darbus.
„Jau galime pasidžiaugti aiškiai matomais pokyčiais šiauriniame Soboro fasade ir tikime, kad greitu metu tiek miestiečiai, tiek svečiai galės grožėtis ne tik atnaujinta Laisvės alėja, bet ir Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia“, – vylėsi S.Rimas.
Siekiama, kad vienas labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių taptų atviresnis kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.
Bažnyčioje galėtų atsirasti erdvės ekskursijoms apie pastato istoriją, koncertams bei parodoms, įvairiai edukacinei veiklai.
Bažnyčios atnaujinimu užsiima viešoji įstaiga „Soboro projektai“, kurios viena dalininkė yra Kauno savivaldybė.
Minčių griauti statinį jau niekam nebekyla
Kauno Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia pradėta statyti 1891 metų birželio 29 dieną ir baigta 1895-aisiais.
Iš pradžių tai buvo stačiatikių šventovė, tačiau 1919 metais Soboras pripažintas valstybės nuosavybe ir perduotas Kauno karinei įgulai, jam suteiktas Šv.arkangelo Mykolo vardas.
Prieškario metais labai rimtai svarstyta galimybė pastatą nugriauti, nes jis siejosi su carine Rusija ir išvis esą netiko šioje miesto vietoje.
Nepaisant didelės priešpriešos, sveikas protas nugalėjo ir pastatas liko stovėti. 1962 metais bažnyčia buvo uždaryta, o statinys tapo Dailės muziejaus padaliniu.
Atkūrus nepriklausomybę 1991 metų kovo 28 dieną Kauno taryba grąžino bažnyčią Kauno arkivyskupijos kurijai.
Joje yra tarnavęs vienas įsimintiniausių pastarųjų dešimtmečių dvasininkų – kunigas, poetas ir kolekcininkas Ričardas Mikutavičius, tapęs nusikaltėlių gaujos auka.
1993–1997 metais bažnyčia buvo renovuojama, 1996-aisiais paskirta Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos reikmėms ir tapo Kauno Įgulos bažnyčia.
