Kazio Varnelio namų-muziejaus menotyrininkė dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė pasidalijo mintimis apie tai, kodėl žmonės ryžtasi tokioms vagystėms.
Vagys – užsakymų vykdytojai
Menotyrininkės dr. A. Bimbirytės-Mackevičienės teigimu, mintis pavogti vieną ar kitą ypatingą meno kūrinį retai gimsta pačių vagių galvose – jie tėra užsakymų vykdytojai. Garsių kūrinių vagystės dažniausiai įvyksta pagal užsakymą ar numatant potencialų pirkėją juodojoje rinkoje. Tokių vagysčių užsakovų motyvai būna įvairūs.
„Tai gali būti asmeninių užgaidų tenkinimas, noras įrodyti savo vertę gaunant tai, ko, atrodo, turėti neįmanoma, taip pat liguistas prisirišimas prie konkretaus kūrinio, stiprių pojūčių poreikis. Pavyzdžiui, beveik neabejojama, kad Vincento Van Gogho kūrinys „Niuneno klebonija“ praėjusį pavasarį iš Nyderlandų muziejaus buvo pavogtas pagal užsakymą“, – teigė menotyrininkė.
Šį Van Gogho paveikslą dabar galima išvysti „Samsung“ surengtoje virtualioje parodoje „Missing Masterpieces“, kurioje eksponuojami iš visuomenės akiračio dingę meno kūriniai. Dabar, kai muziejai yra uždaryti, o noras mėgautis menu nenuslopo, virtualios parodos yra saugiausias būdas susipažinti su pasaulyje vertinamais paveikslais.
Siekia istorinio teisingumo
Kartais sudėtingų vagysčių planuoti net nebūtina. A.Bimbirytės-Mackevičienė priminė vieną iš kurioziškiausių vagysčių Tretjakovo galerijoje Maskvoje, kai dailininko Archipo Kuindžio kūrinį nusprendęs pasisavinti asmuo pilnutėlėje salėje tiesiog priėjo prie paveikslo ir jį nusikabinęs išėjo. Tiesa, vagis netrukus buvo sugautas.
Būna ir tokių atvejų, kai vagystės įvykdomos tarsi dėl teisingumo: nelegaliomis priemonėmis norima susigrąžinti kitiems žmonėms ar muziejams priklausančius meno kūrinius.
„Pasitaiko, kad kūriniai iš muziejų dingsta, siekiant sugrąžinti juos į tėvynę ar kadaise juos turėjusioms šeimoms. Tokiu atveju vagys tiki atstatantys istorinį teisingumą. Dalį pavogtų kūrinių, ypač mažiau žinomų, kolekcininkai įsigyja net nenutuokdami, kaip jie atsidūrė pas pardavėjus. O kūrinius žaloti, naikinti nusiteikę asmenys paprastai yra linkę tai daryti paveikslą saugančiame muziejuje ar panašioje vietoje“, – tvirtino daktarė.
Kaip išskirtinį atvejį ji paminėjo Roterdamo meno muziejaus vagystės atomazgą, kai neįkainojami Henri'o Matisse‘o, Pablo Picasso, Claude'o Monet ir kitų garsių dailininkų darbai vagies motinos buvo sumesti į židinį, siekiant sunaikinti nusikaltimo įkalčius.
Dingę kūriniai atsiranda retai
Pasak Kazio Varnelio namų-muziejaus menotyrininkės, dingę meno kūriniai atsiranda retai. Visais laikais karų ir kitų politinių pervartų metu vagys savinasi paveikslus. Vagiama ne tik iš muziejų, bet ir iš maldos namų, privačių kolekcininkų, o pastarieji ne visada yra suinteresuoti pranešti apie vagyste.
Kita vertus, yra pasitaikę ir atvejų, kai meno kūrinys dingo ir atsirado ne vieną kartą. „Pavyzdžiui, šią vasarą Franso Halso „Besijuokantys berniukai“ buvo nugvelbti jau trečią kartą. O dažniausiai vagiamu paveikslu yra tituluojamas Huberto ir Jano van Eyckų „Gento altorius“, dingęs ir surastas jau septynis kartus. Pablo Picasso atvejis yra apskritai išskirtinis – šiuo metu yra apie 1000 dingusių šio dailininko kūrinių“, – sakė menotyrininkė.
Muziejai saugosi nuo vagysčių įvairiai – pasitiki ir gyvąja apsauga, ir moderniausiomis sistemomis. Tačiau patikimiausia apsauga, anot menotyrininkės, yra tinkama inventorizacija ir viešumas: informavus apie apie kūrinio dingimą visuomenę ir atitinkamas institucijas, realizuoti jį labai sunku.
Pavogtus meno kūrinius susekti padeda tokios organizacijos, kaip Interpolas, policija, privatūs meno kūrinių detektyvai. Kartais tam pakanka ir paprasčiausio atsitiktinumo. Vienas tokių pavyzdžių – apie 60 mln. eurų vertės G. Klimto „Moters portreto“ atsiradimas. Paveikslas buvo rastas tos pačios galerijos, iš kurios buvo pavogtas, sienoje. Jį atsitiktinai aptiko teritoriją prižiūrintis sodininkas.
Menas persikėlė į namus
Bendrovė „Samsung“, norėdama visuomenę supažindinti su dingusiais meno kūriniais, parengė išskirtinę virtualią parodą „Missing Masterpieces“. Joje eksponuojami V. van Gogho, Paul'io Cézanne'o, C. Monet ir kitų garsių menininkų dingę paveikslai: https://www.samsung.com/uk/explore/entertainment/missing-masterpieces-and-lost-art-on-the-frame/. Juos galima pamatyt iki kitų metų vasario 10 d.
„The Frame“ televizijos auditorija šiuos ir daugiau kaip 1200 kitų paveikslų ras „Art Store“ galerijoje.
Nors muziejų lankymas šiuo metu apribotas, menas persikėlė į žmonių namus – išjungus „The Frame“ televizorių, vietoje įprasto juodo ekrano, galima grožėtis išskirtiniais meno kūriniais tiesiog savo svetainėje – tai suteikia galimybę vartotojams savo interjerą papuošti net „Mona Liza“.
