Gyvenimo tiesos paieškos
Klaipėdos senamiestyje įsikūrusios Baroti galerijos lankytojams atsivėrė puiki proga pamatyti šiuolaikinės lietuvių tapybos virtuozo vilniečio V.Marcinkevičiaus kūrinius, persmelktus sunkiai nusakomos mistikos, kontrastingų, netgi įžūlių spalvų derinių, kurios nedirgina, o skleidžia ramybę.
Ir šioje V.Marcinkevičiaus kūrinių parodoje vilnija optimizmo bei vilties bangos. Stebina šio menininko gebėjimas, nesivaikant manieringo literatūriškumo, paneigiant dailės kanonus, įvairiausias gyvenimiškas situacijas intuityviai paversti kolektyvinę pasąmonę žadinančių siužetų ir spalvų kompozicijomis.
„Dailininkai vadinami keistuoliais ar net pamišėliais. Jų „pamišimas“ veikiausiai yra atskira sąmonės būsena. Pagrindiniai simptomai: egzistencinis reiškinių matymas, nepaliaujami klausimai ieškant tiesos, drąsa būti savimi, meno priemonėmis tai įkūnyti kūryboje“, – takoskyros tarp kūrybos ir gyvenimo nebrėžia autorius.
Dviejų pradų dvikova
„Ekspresyvi tapyba sulydo tikrovės motyvus ir vaizduotę. Aštri, bet neskalijanti kūryba išryškina jausmų ir veiksmų paradoksus. Tuomet nušvinta ir viso pasaulio pamišimas. A.Marcinkevičius idėjas atranda tarsi iš niekur, tačiau tai – apgaulingas drugelio efektas. Pirminis impulsas visuomet yra, atsekus priežastingumo grandinę, matome ir loginę seką“, – tvirtina menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė.
Nobelio premijos atsisakęs egzistencializmo klasikas Jean'as Paulis Sartre'as, intelektualus kažkada ragino nusibraukti kasdienybės dulkes, kilti virš daiktų pasaulio. V.Marcinkevičiaus drobes persmelkusius geltonos ir mėlynos spalvų derinius menotyrininkai traktuoja kaip egzistencinį nežemiškų ir žemiškų pradų dualumą.
Niekis, pasak A.Mikuckytės-Mateikienės, yra geltonoji kasdienybė, lydima aukštesnės mėlynosios būties: "Drugelio efekto trope jo paveikslai pakibtų tarp sparnų plastelėjimo ir tornado – tarp pirminės priežasties ir padarinių“.
Daugiabriaunė tapyba
"Kartais intensyviai ryški, o kartais nudylanti į sfumato, kai spalvos subtiliai susilieja, kad sunku jas atskirti, kartais tiesmuka, o kartais apipinta metaforomis. Kartais erotiška, o kartais dievobaiminga, tačiau visada dvasinga, persmelkta asmeninės patirties", – taip V.Marcinkevičiaus tapybą apibūdina kita jo kūrybos tyrinėtoja Julija Dailydėnaitė.
Geltonos kasdienybės atskiedimas mėlynos anapusybės spalvomis - tarytum apsauga nuo inertiškos, asmenybę gniuždančios pilko gyvenimo kasdienybės. Meno priemones V.Marcinkevičius meistriškai naudoja kaip terapiją, kad realybėje neįsisiautėtų viską nušluojanti vėtra – tornadas.
Tapyboje V.Marcinkevičius neretai išlieja savo asmeniniu potyrius ir emocijas. Autobiografijos momentai dar ryškiau atsiskleidžia parodose, kai jis pats žaismingai pasakoja žiūrovams savo paveikslų istorijas.
Baroti galerijos lankytojams autorius prisipažino, jog parodai „Degantis protas“ jį paskatinto ne tik slogaus karantino laikotarpio apmąstymai, bet ir konkretūs asmeniniai išgyvenimai, netgi skaudžios nelaimės.
Gali įkvėpti ir traumos
„Sporto alėje žaisdamas badmintoną patyriau traumą, prireikė medikų pagalbos. Priartėjus prie tam tikrų egzistencijos ribų, protas pradeda spirgėti, kibirkščiuoti, netgi degti – atsiveria kiti pasauliai. Naujas įžvalgas bandžiau perteikti drobėse, ar pasisekė – ne man spręsti“, – per parodos pristatymą kalbėjo menininkas.
Baroti galerijoje eksponuojami V.Marcinkevičiaus paveikslai spinduliuoja asmenine patirtimi, juose žybsi ir socialinės provokacijos. Žinomų asmenybių, jam artimų žmonių, mitologinių būtybių atvaizduose – spalvų žaismas, vitališka energija, apstu jausmų, žiūrovų sielą nudeginančių scenų.
Talentingas menininkas tik jam vienam būdinga maniera išgauna netikėčiausius koloristikos efektus. Svarbiausi jo kūrybos leitmotyvai – žmogus, moteris, skvarbus žvilgsnis į aplinka, lytiškumas.
V.Marcinkevičiaus tapybos paroda „Degantis protas“ Klaipėdos Baroti galerijoje veiks iki birželio 30 dienos.
