Šiuolaikinio meno galerija „bitforms“ dažniausiai eksponuoja skaitmeninį meną, videodarbus ir įvairius kitus naujojo medijų meno kūrinius. Lietuvio parodoje pristatomi dar niekada Niujorke nerodyti jo darbai, tarp jų ir patys naujausi – sukurti per praėjusius dvejus metus.
„Analogas“ – tai jau septintoji personalinė menininko paroda Niujorke.
Ž. Kempino kūrinių skulptūrinius elementus sukuria menininko pasirinkti daiktai (dažniausiai – videokasečių juostelės), kuriuos veikia nematomos jėgos – vėjo gūsiai, magnetizmas ir gravitacija. Autorius meistriškai naudoja įvairiausias technologijas, sukurdamas vizualinius efektus, leidžiančius žiūrovams jo darbus ne tik apžiūrėti, bet ir pajusti emociškai.
„Ši galerija dažniausiai pristato įvairias videoprojekcijas, todėl jos erdvė būna užtamsinta. Siekiau sukurti kontrastą, todėl transformavau tą erdvę naudodamas tradicines priemones – instaliaciją, trimačius elementus, šviesą“, – pasakojo Ž. Kempinas apie savo parodos, kuriai pradėjo rengtis prieš gerus metus, sumanymą.
Pasak menininko, jo kūriniai nieko neatkartoja, nieko neimituoja.
„Jie egzistuoja tarsi patys sau, veikia lyg autonomiškos sistemos. Tačiau aš jiems suteikiu savybes, kurios provokuoja tam tikras žiūrovo emocijas. Man svarbi atmosfera, o visi kūriniai turi vienokių ar kitokių sąsajų su laiku. Be to, labai svarbi ir pati erdvė, šviesa ir veikiantys nematomi elementai,“ – kalbėjo parodos autorius.
Kūrinių išdėstymas galerijos erdvėje lemia tam tikrą žiūrovų judėjimo choreografiją. Vieni darbai yra vizualiai agresyvesni, kiti – labiau meditatyvūs, todėl vieni kitus papildo.
Pasak Ž.Kempino, jo darbai šioje parodoje yra tarsi haiku (japonų poezijos stilius. – Red.), kurio reikšmės nebūtina aiškinti. Kiekvienas kūrinys yra lyg atskiras žodis. Iš jų susidėlioja sakinys, o tai ir yra paroda. Koks bus tas sakinys, priklauso ne tik nuo autoriaus, bet ir nuo žiūrovo.
„Aš kuriu darbus, kuriuos pats noriu pamatyti trimatėje erdvėje, tačiau nedarau to vien tik sau. Man itin svarbu surengti parodą, nes man reikia žiūrovo. Jis ir užbaigia kūrinį“, – apie savo kūrybos procesą pasakojo menininkas.
Šiais laikais, kai visi panirę į virtualią erdvę, reali paroda galerijoje gali sukurti tokį intymų žiūrovo santykį su meno kūriniu, kurio neatstos jokia internetinė realybė.
Paroda vadinasi „Analogas“, kaip ir vienas iš jos kūrinių – tamsiame ekrano fone tarsi šokyje besisukantys du balti lapai.
„Iš pradžių norėjau ventiliatoriaus gūsyje ant valo besisukančius lapus padaryti kaip atskirą skulptūrinį objektą, tačiau man nepavyko jo išsaugoti, mat tas kūrinys buvo ypač efemeriškas ir galėjo gyvuoti tik kelias valandas. Tuomet nusprendžiau jį nufilmuoti ir sukūriau trijų minučių filmuką,“ – „Analogo“ sukūrimo aplinkybes prisiminė autorius.
Ši filmuota medžiaga įrašyta skaitmeniniu formatu, vadinamu NFT (Non-Fungible Tokens). Jis leidžia skaitmeninio meno kūrinius įsigyti ir kolekcionuoti virtualioje erdvėje, kompiuterio laikmenoje.
„Iš kūrinio, kuris vadinasi „Analogas“ padaryti NFT yra tam tikra ironija. Mat analogas yra skaitmeninio pasaulio priešprieša. O NFT – grynai skaitmeninis meno kūrinys be jokio fizinio kūno“, – sakė Ž. Kempinas.
Paroda „Analogas“ galerijoje „bitforms“ Niujorke veiks iki spalio 9 d. Prie jos organizavimo prisidėjo Lietuvos kultūros atašė Niujorke Gražina Michnevičiūtė, parodą parėmė Lietuvos kultūros institutas
