Meno tiesa ir gyvenimas
„Atėjote į mano parodą, tai meskite į paveikslą akmenį. Ir nenustebkite, kad pažirs šukės. Kas yra autorius, paveikslas, dažai, paroda? Kreivų tapybos veidrodžių karalystė. Nesvarbu, kad nuspalvintų aliejumi ant drobių ar virtualių. Tai, ką matote, nebūtinai yra tai, ką aš pavaizdavau“, – vertinti meno kūrybą Talibanui būdingu stiliumi ir metodais siūlė „Grupinės parodos“ autorius.
Geriau suvokti R.Petroffo kūrybą padeda jo paties, kaip tapytojo, parodos kuratoriaus ir menotyrininko, suformuluoti vertinimo kriterijai. Autorius tvirtina, jog tai, ką vaizduoja savo paveiksluose, nebūtinai yra tai, ką jis norėjo iš tikrųjų pasakyti. O tai, ką nori pasakyti, nebūtinai yra tai, ką žiūrovai geidžia išgirsti.
„Nebandykite atskirti meno ir gyvenimo, realybės ir fikcijos, abstrakcijų ir figūratyvių formų. O ypač vieno autoriaus nuo kito. Žaiskite žodžių futbolą, dėliokite paveikslų pokerį, šokite skulptūrų klumpakojus. Šitaip patys tapsite dailės ir gal ne tik jos istorijos dalyviais“, – žiūrovų aistras kaitino R.Petroffas.
Šiukšliadėžėje – lobynas?
Menininkas įspėjo, jog kai kurių parodoje eksponuojamų paveikslų specialiai nebaigė – darbą pratęs, gavęs kitą stipendiją. Kai kurie tradicinės tapybos gerbėjai šiek tiek suglumo galerijos kampe išvydę juodą buitinių atliekų konteinerį, bet R.Petroffas jiems patarė neraukyti nosies, o atidaryti dangtį.
Konteinerio dugne švietė dirbtinės žvaigždės, tad žiūrovai vėl gūžčiojo pečiais – kokią slaptą mintį siekė perteikti tokios instaliacijos kūrėjas: chuliganiškai niekina meną, lygina jį su civilizacijos atliekomis, ar įrodinėja, jog tikrosios, dažnai nesuprastos dvasinės vertybės žiba ir šiukšlių sąvartynuose?
„Kūrinio idėją atskleidžia pavadinimas, man tai labai svarbu. Šio darbo dar neįvardijau, esu atviras pasiūlymams“, – žiūrovus įsijungti į kūrybos procesą žaismingai kvietė klaipėdietis R.Petroffas.
Parodos autorius, kuriam nesvetimas humoro jausmas, prisipažino, jog groteskas, autoironija, vaizdų, žodžių ir savokų pingpongas – nuolatiniai jo kūrybos palydovai.
Paveikslai – kaip romanai
Menotyrininkė Laima Kreivytė daugiaprasmę R.Petroffo parodą apibūdina kaip romaną su keliais užraktais: „Darbščiųjų rankų būrelio nariai, prikišę nosį, tyrinės, kaip visa tai nutapyta, išlieta, pagaminta, detektyvų mėgėjai, ko gero, ieškos slaptų prasmių, klausinės, kodėl yra taip, o ne kitaip. Vieno rakto neužteks. Vagių visrakčiai irgi nepadės, nebent kas nors trokšta pasiklausyti kaukiančių sirenų“.
Paveikslų rakto menotyrininkė siūlo ieškoti ir R.Petroffo kalboje – jis ardo sudurtinius žodžius, ištrauktus iš konteksto paverčia homonimais. Žaisdamas slėpynių su žiūrovais dailininkas, pasak L. Kreivytės, kiekvienam paveikslui tarsi siūlo naują autorių, o kartu yra visų jų vizitinių kortelių savininkas.
„Dėliodamas klaustukus prie savo darbų R.Petroffas aistringai ir išradingai propaguoja (multi)konceptualią tapybą. Idėjų ir lingvistikos lygmuo jam ne mažiau svarbus už plastiką“, – pažymėjo su originaliu kūrėju jau seniai draugaujančios meno galerijos vadovė Anželika Baroti.
Palinkėjo irtis prie srovę
Baroti galerijoje, kur renkasi įvairių meno žanro ir stilių vertintojai, užgaulių replikų R.Petroffui niekas nelaidė, agresijos proveržių nepastebėta. Priešingai, kolegos, artimiausi draugai sveikino uostamiestyje netikėtai atgimusio mačiūniško flukso išdaigų impesarijų, linkėjo jam kopti į naujas aukštumas.
„Grupinę parodą“ pastebėjo ir gyvuoju lietuvių fotografijos klasiku tituluojamas klaipėdietis Remigijus Treigys, tą vakarą pats įsitikinęs, jog tai – ne išmislas. Jo ir iškilios fotomeno ekspertės Agnės Narušytės gyvenimo bei kūrybos nuopelnai buvo įvertinti Nacionaline meno ir kultūros premija.
R.Treigys sveikino R.Petroffą ne tik todėl, kad šis vieną savo paveikslą fotorealizmo stiliumi nutapė pagal jo nuotrauką Alpėse, kurioje įamžintas kitas Nacionalinės premijos laureatas, eseistas, dramaturgas, poetasRolandas Rastauskas bei meno galerijos savininkas keramikas Izroildžonas Barotis.
„Žaviuosi šiuo tapytoju, jo kūrybos pagrindais, energija, gebėjimu priešintis gyvenimo rutinai, irkluoti prieš srovę. Jo kelias iki nacionalinės premijos veikiausiai bus trumpesnis nei manasis“, – šypsojosi R.Treigys.
Darbai rodyti ir Pekine
R. Petroffas Vilniaus dailės akademijoje įgijo magistro laipsnį. JCE bienalių (2011-2013) laureatas, „Jaunojo tapytojo prizo (2012, 2013, 2014) finalininkas. Surengė 14 personalinių parodų, 30 grupinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Olandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Kinijoje dalyvis.
Dailininko ciklo „Triukšmas“ darbai eksponuoti Pekino menų rajone 798 veikusioje Europos šiuolaikinių menininkų parodoje “Deja vu” bei vienoje didžiausių Europoje šiuolaikinio meno parodų „Nord Art“ (Vokietija). R. Petroffas – šiųmetės Berlyno menų mugės „Possitions“ dalyvis.
