„Perfrazuojant pjesės „Biografija – vaidinimas“ pavadinimą, šiai parodai labiau tiktų pavadinimas „Biografija – piešimas“, – teigė parodos autorius 75 metų V.Jurkūnas.
Per pusšimtį kūrybos metų jis išbandė beveik visas grafikos technikas, ieškodamas spalvų sodrumo, piešinio raiškumo, tonų dermės.
Eksponuodamas darbus naujausioje parodoje menininkas bando parodyti, kaip pasirinkta raiška ir techninės priemonės padeda atskleisti kūrybinį sumanymą, kaip kadravimas sąveikauja su pasirinkta kompozicine schema, ryšį tarp eskizo, kūrinio idėjos ir galutinio rezultato.
Pastarųjų metų parodose V.Jurkūnas daugiausia eksponavo piešinius: „Litras tušo“ (2018) – piešinius tušu, „Jurqnizmai“ (2019) – pieštuku, pastele ir anglimi pieštus autoportretus, „APD (Apaštalų darbai)“ (2020) – anglimi pieštą ciklą pagal Naujojo testamento epizodus.
„Šį juoduojantį tušu ir anglimi periodą apibūdinčiau taip: „Nors pasaulis toks spalvotas, nupiešti jį užtenka vien juodos spalvos“, – juokavo menininkas.
Akrilu tapyti paskutinieji jo darbai – vėl grįžimas į spalvų dermių gelmes. Tai ciklas „Ulisas“, kuris gal geriausiai atspindi ir parodos esmę: visas gyvenimas nupieštas kaip viena diena.
„Jaunystės rytas, brandos pietūs, darbas, pramogos, meilė ir vakaras laukiant, kada padėti tašką. Su Jamesu Joyce'u sieja tik tai, kad viskas trunka vieną dieną. Šiek tiek bendrumo yra su Jurgio Kunčino eilėraščiu „Ulisas grįžta“, o galimą stilistinį sprendimą tariausi radęs tarp Raymondo Pettibon piešinių ir A. Lopez Garcia tapybos“, – komentavo kūrėjas parodą „Ulisas“.
V.Jurkūnas 1971 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1973–1976 m. buvo žurnalo „Švyturys“ meninis redaktorius. 1981–1993 m. jis dėstė Lietuvos dailės institute (nuo 1990 m. – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1990 m. kuria karikatūras dienraščiui „Lietuvos rytas“.
Tapybos parodos „Ulisas‘‘ atidarymas Savicko paveikslų galerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 5) vyks vasario 3 d.18 val. Paroda veiks iki vasario 28 d.
