Iškviestiems medikams nepavyko išgelbėti klaipėdiečio gyvybės.
Sukaupęs gausų kultūros ir meno žinių bagažą 81 metų P. Šmitas dar šį ketvirtadienį Klaipėdos savivaldybės Immanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje skaitė paskaitą „Erotika vaizduojamajame mene“. Susitikimai su lektoriumi viešosiose erdvėse sutraukdavo daug klausytojų. Liepą jam būtų sukakę 82-eji
Žemaitijoje tarp Skuodo ir Mosėdžio esančiame Simaičių kaime gimęs P. Šmitas per savo gyvenimą patyrė ir šilto, ir šalto – darbavosi durpyne, paskui, su tėvais persikėlęs į Klaipėdą, įsidarbino Baltijos laivų statykloje. Dar studijuodamas Telšių dailės technikume jis mokytojavo, buvo ekskursijų vadovu. Vilniaus dailės institute įgijęs menotyrininko diplomą, tvirtai įleido šaknis uostamiestyje.
Nuo 1970 metų P. Šmitas dirbo Kultūros paminklų apsaugos inspekcijos Klaipėdos padalinyje vyresniuoju architektu, inspektoriumi, vėliau ir viršininku. Jo karjera nutrūko, kai reaguodamas į visuomenės nuomonę, pasipriešino sovietinių valdininkų sumanymui nugriauti vertingą kultūros ir istorijos paminklą – seniausios Rytprūsiuose gaisrinės pastatą uostamiesčio miesto centre. Jis esą trukdė viešbučio statybai.
Klaipėdos vaikų dailės mokykloje P. Šmitas daug metų ugdė jaunuosius menininkus. Buvo vadinamas uostamiesčio dailės metraštininku – savo straipsniuose, fotografijose menotyrininkas fiksuodavo svarbiausius kultūros įvykius, bendravo su menininkais, skaitė paskaitas studentams, plačiajai visuomenei. Jį labai domino moderniosios skulptūros parko uostamiestyje kūrimo procesas, simpoziumai.
Nuo pat jaunystės su fotoaparatu nesiskyrusio P. Šmito nuotraukose įamžinti ryškiausi Klaipėdos meno ir kultūros veikėjai, surengta ne viena portretų paroda. Be jo autoritetingo žodžio, taiklių pastabų neišsiverdavo meno galerijos, pristatydamos įvairių žanrų kūrinius ir jų autorius.
Išrinktas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto pirmininku P. Šmitas ir toliau rūpinosi kultūros paveldo vertybių likimu, jų apsaugos reikalais. Puikus organizatorius mokėjo uždegti ir sutelkti bendraminčius, ragindavo juos nepamiršti šiam kraštui reikšmingų istorinių datų, Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Liudviko Rėzos, Vydūno, Ievos Simonaitytės, kitų iškilių asmenybių.
P. Šmito ir jo bendražygių dėka Klaipėdoje atminimo lentomis su bareljefais įamžinti prieš šimtmetį mažlietuvių valią prisijungti prie Didžiosios Lietuvos išreiškusių Tilžės Akto signatarų Martyno Jankaus, Jono Vanagaičio, Jurgio Lėbarto, Jurgio Arnašiaus, Valterio Didžio, kitų žymių kraštiečių vardai.
Menotyrininkas P.Šmitas gimė 1941 m. liepos 3 d. Žemaitijos kampelyje tarp Mosėdžio ir Skuodo miestelių. Mokėsi Udralių pradinėje mokykloje, vėliau – Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje ir I darbo jaunimo vakarinėje mokykloje. Studijavo Telšių taikomosios dailės technikume, keramikos skyriuje (nuo 1998 m. – Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyrius).
1968 metais baigė Telšių taikomosios dailės technikumą ir buvo paskirtas dirbti į Klaipėdos 14-ąją vidurinę mokyklą piešimo ir braižybos mokytoju. 1975 m. Lietuvos (TSR) Valstybiniame dailės institute (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija), įgijo menotyrininko kvalifikaciją.
1976 m. pradėjo dirbti Klaipėdos vaikų (nuo 2006 m. Adomo Brako) dailės mokykloje meno istorijos mokytoju, joje daug metų ugdė jaunuosius menininkus. Meno (dailės ir architektūros) istorijos kursą daugelį metų dėstė Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultete bei Klaipėdos St. Šimkaus konservatorijoje.
Su velioniu bus galima atsisveikinti vasario 13 d. (pirmadienį) 18-20 val. ir vasario 14 d. (antradienį) 9-13 val. Šv. Kazimiero bažnyčios laidojimo namuose (Kretingos g. 40, Klaipėda). Kviečiama dailininkų bendruomenė drauge pirmadienį 19 val. ateiti ir kartu pagerbti a.a. Petrą.
