Prasidėjęs karas gimtoje šalyje menininką paskatino giliau nerti į asmeninę bei kolektyvinę pasąmones, ten tūnančias istorijas, simbolius, traumas bei jų įtaką vaikui, it kempinei sugeriančiam aplinką. Retoriškai klausdamas apie vaikystės piešinius menininkas ne tik ieško bendraminčių, bet ir teigia savo poziciją žmogiškumo ir moralinių vertybių atžvilgiu.
Šią parodą lydi ir virtuali patirtis IRGI galerijoje, suteikianti daugiau įžvalgų ir konteksto pristatomai menininko kūrinių serijai „Transformuota pasąmonė“.
Su menininko kūryba galima susipažinti čia: https://www.antonpedos.com .
Anton Pedos apie parodą „Ar tai piešei vaikystėje?“:
„Mano manymu, vaiko smegenys gali būti prilygintos kempinei, kuri surenka visą informaciją iš aplinkos. Kai kas, dažniausiai šviesiausi ir tamsiausi atsiminimai, įsirėžia atmintyje ir įgauna atvaizdą per pasikartojantį judesį „piešiant“. Linijos, tekstūra, spalvos, kompozicija. Panašu, kad vaikystės piešiniai yra labai panašūs į pirmuosius piešinius uolose. Naivūs ir nerealistiški jie alsuoja tuo pat jausmu, kad už jų slypinti istorija mena didžiausią piešinių autorių kamavusį pavojų.
Kadangi vaikiški piešinėliai atlikti be menkiausių žinių apie piešimą, jie atlikti nuoširdžiai. Pasąmoningai. Pasitelkus jauno žmogaus kūne bei prote giliausiai įstrigusius atsiminimus ir instinktus. Sukurtos kompozicijos – netikėtos ir iš pirmo žvilgsnio primena chaosą, tačiau žvelgiant iš profesionalesnės žiūros – kiekvienas kompozicijos elementas turi savo vietą. Kiekviena spalvos dėmė pritinka popieriaus lapo erdvėje. Nedaug begalima pasakyti apie šio piešinio grožį ar negrožį, nes svarbiau susimąstyti iš kur protas ima šiuos informacinius kodus ir kaip iš jų kuria atvaizdą.
Šiuo projektu aš klausiu, kaip nutiko, kad praėjus net 50-čiai metų po antro pasaulinio karo pabaigos aš vis dar piešiau karą. Ar tai kolektyvinė – perkeista, pažeista, sumaitota – posovietinio vaiko pasąmonė? Norėčiau palyginti savo piešinius su šiandienos Ukrainos vaikų piešiniais, bet labiausiai klausimą, kurį keliu parodoje, noriu užduoti rusų kareiviams. Ką jūs piešėte vaikystėje, jei dabar kariaujate kitoje šalyje, jei prievartaujate ir žudote nekaltus žmones ir vaikus? Kas jus sukūrė?
Ar tai propaganda, ar kolektyvinė pasąmonė?“. Menininkas iš Ukrainos, Anton Pedos, permąstydamas tapyboje dabarties įvykius pristato kūrinių seriją „Transformuota pasąmonė“. Stebėdamas ir perpiešdamas vaikystės piešinius jis priartėjo prie asmeninių pasąmonės ženklų bei simbolių, kurie, kaip pats sako, suformavo stiprų pagrindą ateities kūrybai.
Menininką labiausiai domina kolektyvinės pasąmonės įtaka vaikui, kurioje iškyla Ukrainos istorijos atmintys, daugiausia susijusios su sovietinės priespaudos traumomis. Retorinis klausimas, iškeliamas parodoje, nėra tariamas vien tam, kad būtų rasti panašumai tarp žmonių ir tautybių, jis teigia ir poziciją apie žmogiškumą bei moralines vertybes, ar, deja, jų trūkumą.
