Parodą specialiai Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui parengė Hanmi muziejus Seule. Tai padėka už 2021 m. Seulo fotografijos muziejuje eksponuotą parodą „Uncoverings. The Search for Identity in Lithuanian Photography“ (liet. „Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“).
„Tvarus Lietuvos ir Pietų Korėjos muziejų bendradarbiavimas atveria vis daugiau galimybių abiejų šalių visuomenėms giliau pažinti vienai kitą. Didžiulės sėkmės sulaukusi Lietuvos fotografijos paroda Seule, o dabar – Korėjos fotografijų paroda Vilniuje pristato skirtingas kultūras ir puikius meno kūrinius, kviečia iš šiandienos perspektyvos apmąstyti istorinių patirčių paraleles, leidžia lietuviams ir korėjiečiams išvysti vieni kitų veidus“, – sakė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas.
Kuratorė Sunyoung Kim, rengdama parodą Lietuvai, iš Hanmi muziejaus kolekcijos atrinko daugiau kaip 100 kūrinių, reprezentuojančių pastarojo šimtmečio Pietų Korėjos meninės fotografijos panoramą. Parodoje chronologiškai apžvelgiama ne tik fotografijos raida, bet ir naujos kūrybinės strategijos, padėjusios fotomenininkams reaguoti į istorines, socialines bei politines aplinkybes.
Tarp meno ir istorijos
Šiuolaikinės Pietų Korėjos istorija paženklinta okupacijos, evakuacijos, karo ir kovų už nepriklausomybę. Išbandymų akivaizdoje fotografai buvo priversti žvelgti tiesiai į žiaurią realybę. Taigi parodoje pristatomų 14 autorių darbuose naujų temų ir technikų, savitos meninės kalbos paieškos neišvengiamai persipina su sudėtingomis šalies ir kiekvieno jų patirtimi.
Parodos „Anapus kadro“ dalys chronologiškai atskleidžią tris pagrindinius Pietų Korėjos fotografijos etapus: XX a. 3 dešimtmečio meninės fotografijos sąjūdžio pradžią, modernistinį posūkį 7–9 dešimtmečiais bei judėjimą šiuolaikinio meno link.
Kasdienybės dokumentacija
Pradžioje lankytojai supažindinami su Pietų Korėjos fotografijos ištakomis ir pastangomis įtvirtinti ją kaip grynojo meno formą. Šio laikotarpio kūrėjus veikė piktorializmas ir Europoje susiformavęs modernizmo judėjimas „Naujasis matymas“. Vakaruose šios dvi stilistikos konfliktavo, tačiau tuo metu kolonizuotą Korėją jos pasiekė panašiu laiku ir gyvavo greta viena kitos.
Abi stilistikas sėkmingai derinęs Haechangas Jungas (1907–1968) 1929 m. surengė asmeninę parodą ir tokiu būdu pirmasis Pietų Korėjoje įtvirtino fotografiją kaip savarankišką meninę priemonę. Ši paroda paskatino kitus fotografus judėti būtent menine kryptimi. LNDM Radvilų rūmų muziejuje bus galima išvysti Jungo autoportretų, natiurmortų, portretų ir peizažų.
XX a. 7 dešimtmetį įsitvirtinusiai modernistinei Korėjos fotografijai atstovaujantys menininkai pristatomi antroje parodos dalyje. Realizmas tapo pagrindine fotografijos srove, pradėjo dominuoti spaudos fotografija, ėmė burtis dokumentinius vaizdus kuriančių menininkų grupės.
Nenuostabu, kad nemažai parodoje pristatomų autorių savo kelią pradėjo kaip fotožurnalistai. Modernizacijos išstumiamas tradicinis gyvenimas, susvetimėjimas, sparčiai besikeičianti visuomenė – šiuos procesus fiksavo jų kameros. Vis dėlto net ir realizmo aplinkoje buvo menininkų, pasinėrusių į eksperimentus, avangardą, nevengusių humoro, kaip, pavyzdžiui, parodoje pristatomas Kyu-Tae Hwangas (g. 1938).
Šiuolaikinio meno link
Trečioji parodos dalis apima pastaruosius 30 metų ir fotografijos proveržį šiuolaikinio meno baruose. Varomąja jėga tapo pirmoji užsienyje studijavusių Korėjos fotografų karta ir jos lyderis Bohnchangas Koo (g. 1953). Grįžęs po studijų Vokietijoje, B.Koo gremžė fotografinės juostos paviršių, karpė, paskui klijavo arba siuvo fotografijų gabaliukus – ieškojo vis naujų raiškos priemonių.
Parodos atidaryme dalyvavęs menininkas Chanas-Hyo Bae (g. 1975) iš Pietų Korėjos 2004 m. išvyko į Londoną, kur gyvena ir dirba iki šių dienų. Ieškodamas būdų įveikti kultūrinius skirtumus ir tapatybės sumaištį, kuriuos patyrė kaip Jungtinėje Karalystėje studijuojantis azijietis, jis pasinėrė į jam nepažįstamą britų kultūrą ir išbandė fotografinio portreto ribas.
Tai tik keli Lietuvos kontekste dar menkai pažįstamos Pietų Korėjos fotografijos atstovai. Nors kūrė skirtingais laikotarpiais, keičiantis politinėms realijoms, visi 14 pristatomų menininkų buvo atidūs savo aplinkai, gyvai reagavo į pokyčius, o savita menine kalba kartais ir patys juos paskatindavo.
Paroda „Anapus kadro: meninė Korėjos fotografija nuo XX a. 3 dešimtmečio iki mūsų dienų“ Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma veiks iki spalio 15 d.
