Kūriniai atrinkti didžia dalimi iš nacionalinių Dailės, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Muzikos, teatro ir kino muziejų fondų, Klaipėdos, Kauno valstybinių dramos, Nacionalinio operos ir baleto teatrų, Muzikos ir teatro akademijos rinkinių, paskolinti privačių kolekcininkų. Daugelis šioje parodoje eksponuojamų scenos divų atvaizdų priskiriami Lietuvos dailės aukso fondui.
Lyg nužengusios nuo scenos
„Scenos divos“ – moterišku artistiškumu dvelkianti paroda, atverianti retą progą susipažinti su įsimintinus vaidmenis sukūrusiomis aktorėmis, pripažintomis muzikos atlikėjomis, jas drobėse įamžinusių tapytojų kūryba – žiūrovai gali iš naujo „atrasti“ mūsų teatro ir dailės istoriją, vartyti praeities puslapius“, – pristatydama galerijos salėse išdėstytą ekspoziciją, kurią sudaro apie šimtas tapybos darbų, piešinių, skulptūrų, pažymėjo šios parodos kuratorė menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė.
Menininkės pavaizduotos vilkinčios baleto, operos, dramos personažų, net amazonių kostiumus, kitos pozavo dailininkams apsirengusios gyvenamojo laikotarpio drabužiais, tad jų atvaizdai paveiksluose, pasak R.Rachlevičiūtės, primena ne tik sukurtus vaidmenis, bet ir to meto aplinką, madas.Kauno dramos teatro aktorė Rūta Staliliūnaitė (V.Ciplijauskas)
Iškiliausių divų portretus nutapė Kajetonas Sklėrius, Jonas Mackonis, Vytautas Ciplijauskas, Vladas Didžiokas, Petras Kalpokas, Adomas Varnas, Kazys Šimonis, Sofija Veiverytė, Bronė Mingilaitė-Uogintienė, Adomas Jacovskis, Elena Nona Zavadskienė, Adolis Jonas Krištopaitis, kiti žinomi lietuvių dailės meistrai.
Akį veria didelių formatų paveikslai, kuriuose balerina Olga Malėjinaitė, charizmatiškos teatro žvaigždės Ona Rymaitė (dailininkas Jonas Janulis), Elena Žalinkevičaitė (Neemia Arbit Blatas), kitos divos atrodo lyg ką tik nužengusios nuo scenos – pavaizduotos visu ūgiu.
Divų išvaizda ir dabar jaudina
Kai kurių artisčių portretai bent jau dailėtyrininkams ir teatrologams yra gerai žinomi, atpažįstami žiūrovų, kiti plačiajai visuomenei rodomi pirmą kartą. Parodoje pristatomi ir skulptūriniai lietuvių operos ir baleto žvaigždžių atvaizdai, sukurti Vytauto Kašubos, Broniaus Pundziaus, Petro Deltuvos, Mato Menčinsko, kitų garsių skulptorių.
Atskira galerija skirta teatro ir kino žvaigždei Unei Babickaitei (Baye) – talentingai, tragiško likimo aktorei. Ankstyvoje jaunystėje ji kuriam laikui išvykusi Lietuvos, bet nepanoro priimti JAV pilietybės, nes didžiavosi savo lietuviška kilme ir tapatybe. Grįžusi į gimtinę aktorė buvo teatro meno gerbėjų akiratyje.
Holivudo prodiuserių užtlantėje pastebėtą ir Europos scenose trumpai blykstelėjusią U.Babickaitę savo darbuose įamžino K.Šimonis, V.Kašuba, A.Varnas, Lietuvoje menkai žinomas armėnas menininkas Sarkis Katchadourianas.
Eksponuojamas JAV gimusiosios, Čikagoje muzikos mokyklą lankiusios, 1918 metais tenykštę Wiliamo Shakespeares'o dramos studiją baigusios, paskui persikėlusios į tėvų gimtinę, Kauno, Lietuvos operos ir baleto teatre (1944-1948) dirbusio solistės Marijonos Rakauskaitės portretas.
Ekstravagantiškos baletmeisterės, pedagogės, vedusios vyrus iš proto, ryškios tarpukario Kauno menininkų bohemos atstovės Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės atvaizdai ir dabar jaudina. Beje, ji pati išbandė savo jėgas tapyboje.
Vėlesnių laikų lietuviškos operos žvaigždžių Nijolės Ambrazaitytės ir Giedrės Kaukaitės portretai – santūresni.
Parodą papildė džiazo muzika
„Vokalistes, balerinas dažnai vaizduodavo įkopusias į šlovės viršūnę. Georges'o Bizet operos „Karmen“ atlikėjų M. Rakauskaitės, O. Dubeneckienės-Kalpokienės portretai (V. Didžiokas, P. Kalpokas) – tarsi jų dvikovų scenoje atspindys. Įdomu pažiūrėti, kaip kūrėjai vyrai pristatydavo moteris menininkes, ką matė, kas jiems buvo svarbiausia“, – kalbėjo P. Domšaičio meno galerijos vadovė Skaistė Marčienė.
Scenos meno ištakas, istoriją nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikų primena didžiulė dailininko J. Mackonio drobė „Taip gimė Lietuvos opera“. Jis ir V. Ciplijauskas gręždavosi į liaudies meną – dažnas parodos lankytojas stabteli prie dzūkių dainų atlikėjų Zofijos Gudonienės, Marės Kuodžiūtės-Navickienės spalvingų, didelių formatų portretų.
Rodomi ir klaipėdiečių kūriniai, tarp kurių Juozo Vosyliaus nutapytas raudonplaukės uostamiesčio dramos teatro divos aktorės Nijolės Sabulytės portretas. Jos kolegę Eleną Gaigalaitę drobėse įamžino Angelina Banytė. Tapytojo ekspresionisto Algirdo Taurinsko paveikslas aktorystės tema „Nijolė Narijauskaitė ir Bronius Gražys“ – dar niekur nematytas.
Dailės parodą „Scenos divos“ praturtino koncertai: P. Domšaičio galerijos erdvėse nuskambėjo džiazo pianisto Dimos Golovanovo improvizacijos, džiazo ir šiuolaikinės muzikos kūrėjo perkusininko Arkadijaus Gotesmano dviejų šokančių figūrų iliuziją sukurianti solinė kompozicija „Muzika neegzistuojančiam baletui“.
Ketvirtadienį P.Domšaičio galerijoje dar bus pristatyta monografija apie vienos ryškiausių tarpukario Lietuvos scenos dyvos gyvenimą, veiklą ir kūrybą "Olga: Schvedė. Ra. Deo. Dubeneckienė-Kalpokienė (autoriai Ieva Burbaitė, Helmutas Šabasevičius, sudarytoja R.Rachlevičiūtė).
