Apsaugos įranga prekiaujančios bendrovės „Levoriškis“ patalpose šiuo metu lankytojai gali pamatyti ką tik baigtą „Gedimino sapną“. Didelių matmenų paveiksle vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas ant žirgo, nuvykęs pas vyriausiąjį žynį Lizdeiką pasitarti, ką galėtų reikšti jo ką tik susapnuotas staugiantis Geležinis Vilkas.
Kartu galima įsigyti įvairaus formato šio darbo kopijų ant drobės, marškinėlių su vilko bei kunigaikščio Gedimino atvaizdais, kalendorių.
Ragina demonstruoti Rotušėje
Paveikslą daugiau kaip metus tapęs Lietuvos dailininkų sąjungos narys T.Yukhanyanas gilinosi į lietuvių veidus bei archeologinius radinius Lietuvos nacionaliniame muziejuje, kur konsultavosi dėl kiekvienos detalės.
Dailininkas norėjo pristatyti „Gedimino sapną“ platesnei visuomenei, bet patyrė nesėkmę. Dailės galerijos, į kurias jis kreipėsi siūlydamas surengti šio paveikslo demonstravimą, tikino, kad planai parodoms ir renginiams sudarinėjami bent prieš metus.
Dabar „Gedimino sapnas“ – „Levoriškio“ generalinio direktoriaus Giedriaus Taraškevičiaus nuosavybė.
„Gedimino sapną“ kiti menininkai ragina demonstruoti Vilniaus rotušėje kaip išskirtinį reiškinį: kai valstybės institucijos paveikslų, vaizduojančių reikšmingus istorijos įvykius, neužsakinėja, tik verslininkai gali sudaryti sąlygas dailininkui gilintis į kiekvieną vaizduojamo objekto detalę.
Paveikslą įteikė per jubiliejų
Bendrovės „Levoriškis“ generalinis direktorius G.Taraškevičius paveikslų kolekciją sukaupė lengvai ir be pastangų.
Vaizdo stebėjimo ir priešgaisrinės apsaugos sistemomis prekiaujanti įmonė vis sulaukdavo pasiūlymų iš dailės galerijų už darbą ar įrangą atsiskaityti paveikslais.
Dažniausiai derybos baigdavosi sėkmingai, ir šiuo metu įmonės savininkas turi daugiau kaip pusę šimto dailės kūrinių.
Kartą nuvykęs rėminti savo naujai įsigyto paveikslo jis susipažino su armėnu dailininku T.Yukhanyanu, kurio paveikslą jau turėjo savo kolekcijoje.
Dailininkas tąkart padėjo jam išrinkti tinkamus rėmus, o vėliau prasidėjo draugystė, kurios rezultatas – Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtas „Gedimino sapnas“.
Puošniai įrėmintas paveikslas dabar pakabintas „Levoriškio“ prekybos salėje.
Nenorėjo violetinės spalvos
– Ar patarėte dailininkui, kaip jam tapyti „Gedimino sapną“? – pasiteiravo „Sostinė“ „Levoriškio“ vadovo G.Taraškevičiaus.
– Oi, ne, aš negaliu nurodinėti dailininkui, galiu tik pasakyti, ar man patinka, ar ne.
Gal tiktai vieną kartą esu sakęs Tigranui, kad jo pasirinktas violetinės spalvos atspalvis Lietuvoje nelabai populiarus po įvykių Garliavoje.
Todėl ir sakiau: „Tigranai, violetinė spalva mūsų smegenyse dar turi neigiamą atspalvį, todėl gali būti pavojinga.“
– Kodėl nutarėte paveikslą tiražuoti ir pardavinėti jo kopijas?
– Aš esu verslininkas, ir iš kiekvienos investicijos turi būti grąža.
Iš pradžių pagaminome marškinėlius su paveikslo personažais, išleidome kalendorių, pristatėme Knygų mugėje. Kalendorių pakartosime ir kitiems metams.
Knygų mugėje kalendorius pritraukė pirkėjų dėmesį, tačiau kaina – 20 eurų – daugeliui pasirodė per didelė. Šiuo metu kalendorius „Gedimino sapnas“ pardavinėjamas Valdovų rūmuose.
Pagamintos ir „Gedimino sapno“ paveikslo kopijos.
– Ar nebandėte paveikslo pristatyti labiau meno mėgėjų lankomoje erdvėje, o ne savo bendrovėje?
– Jei nori paveikslą parodyti viešoje valstybinėje erdvėje, turi patalpas užsakyti prieš metus.
– Kuris paveikslo personažas jums labiausiai patinka?
– Geležinis Vilkas. Jis patinka ir pirkėjams, nes Knygų mugėje marškinėlių su Geležiniu Vilku pirkimas buvo kelis kartus didesnis nei marškinėlių su kunigaikščiu Gediminu.
Vadina Lietuvos Medičiu
T.Yukhanyanas atvyko į Lietuvą beveik prieš trisdešimt metų, nes čia buvo įsikūrusi jo motina. Jis yra Lietuvos pilietis, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
T.Yukhanyano puslapis internete skelbia, kad Armėnijoje jis yra pastatęs ne vieną įspūdingą paminklą.
Tačiau Lietuvoje skulptoriaus karjeros jam tęsti nepavyko ir menininkas iš Armėnijos tapo paveikslus.
„Kažkodėl manyje mato tik armėną, – dūsavo T.Yukhanyanas. – Aš sakydavau, kad armėnas vadovauja JAV oro pajėgoms Europoje, taigi ginti Lietuvą armėnas gali, o Lietuvoje statyti skulptūrų armėnas negali? (Šiuo metu išleistas į pensiją Jungtinių Amerikos Valstijų oro pajėgų generolas Jeffrey Harrigianas nuo 2020 m. gegužės iki 2022-ųjų birželio vadovavo JAV oro pajėgoms Europoje.)
G.Taraškevičių jis vadina Lietuvos Medičiu – ši Italijos didžiųjų kunigaikščių dinastija ypač rėmė meną. „Aš jam dėkingas – jis labai rizikavo“, – sakė T.Yukhanyanas.
„Kaip kilo sumanymas nutapyti „Gedimino sapną“? – pasiteiravo „Sostinė“ T.Yukhanyano.
„Keletą metų aš piešiau „Gedimino sapno“ eskizus. Pamatęs mano eskizus G.Taraškevičius susidomėjo ir pasiūlė man nutapyti paveikslą“, – sakė kūrėjas.
Labai ilgai užtruko surasti Gedimino, Lizdeikos ir kitų dviejų paveiksle pavaizduotų žmonių veidus. Tai nėra T.Yukhanyano sutikti žmonės. Šiuos veidus jis pats sukūrė.
„Tai – mano fantazija pagal lietuvių nacionalinius veido bruožus. Lietuvių veidams būdingas išsipūtęs voko maišelis virš akies kampo.
Taip pat lietuviai turi charakteringą apatinio žandikaulio struktūrą“, – aiškino T.Yukhanyanas.
Parodė kunigaikščio didybę
„Gedimino sapne“ pavaizduoti keturi žmonės: didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, Lizdeika, kunigaikščio vėliavnešys ir jaunuolis, turintis rankose ragą.
Dailininkas ragina nežiūrėti į paveikslą kaip į realistinę nuotrauką. Tai – simboliai. Todėl šalia Gedimino, Lizdeikos ir vilko jis dar pavaizdavo vėliavnešį, kuris akivaizdžiai pavydi didžiajam kunigaikščiui ir pabrėžia Gedimino didybę. Taip pat pavaizduotas jaunuolis kaip kontrastas įsitempusiems personažams.
Paveiksle taip pat pavaizduotas staugiantis vilkas, Gedimino žirgas ir sumedžiotas stumbras. T.Yukhanyano teigimu, visos figūros išdėstytos pagal klasikinio paveikslo kompozicijos principus.
„Man reikėjo sukurti lietuvišką kilmingo vyro veidą. Jeigu tai nebūtų pavykę, paveikslo net nebūčiau pradėjęs“, – sakė jis.
Garantija – 150 metų
Paveikslą dailininkas pradėjo 2022-ųjų gegužės pradžioje, o baigė 2023-iųjų gegužės pabaigoje. Kasdien jis dirbo po keliolika valandų.
Pajutęs, kad pavargsta, norėjo darbą paskubinti, bet nepavyko. Dažus reikia tepti labai plonais sluoksniais tam tikra tvarka, todėl kartais tekdavo juos nuvalyti, nes per storas sluoksnis galėjo nukristi.
T.Yukhanyanas duoda garantiją, kad dažai ant drobės laikysis 150 metų.
T.Yukhanyanas pasakoja, kad savo nutapytą paveikslą patikrino internete per specialią programą, kuri nurodo, ar tai jau egzistuojančio paveikslo kopija.
Paaiškėjo, kad antro tokio paveikslo pasaulyje nėra.
Pobūviams išleidžiama daugiau nei paminklams
Kęstutis Musteikis
Skulptorius
„Gedimino sapnas“ parodė, kad žmonėms reikia paveikslų, vaizduojančių Lietuvos istoriją. Juk marškinėliai ir kalendoriai su „Gedimino sapnu“ buvo akimirksniu išpirkti.
O valstybei to nereikia. Kai nėra valstybės užsakymo, Lietuvos menininkai ir nedirba. Pusantrų metų sėdėti be duonos ir nežinia, ar tavo darbą nupirks? Kas tai galėtų sau leisti? O gyventi reikia, šeimą išlaikyti reikia.
Dabar pobūviui išleidžia daugiau nei rimtam paminklui.
Kodėl Žalgirio mūšio jubiliejui nebuvo sukurta jokio kūrinio – tokia data, o ir mes pagaliau laisvi, galime kurti.
Bet lengviau bezdaliuką padaryti, iššauti fejerverką, prisigerti, pamojuoti vėliavėle ir tuo pabaigti.
Todėl manyčiau, kad T.Yukhanyano paveikslą „Gedimino sapnas“ būtų galima parodyti Rotušėje kaip išskirtinį reiškinį.
Paveikslas truputį nusaldintas, bet nutapytas Renesanso tapybos stiliumi. Lietuvos dailininkai tokiu stiliumi nebedirba. Paveikslo kompozicija išdėliota taip, kad žvilgsnis neišslystų iš paveikslo, dažai tepti plonais sluoksniais.
Gal arklio tapyba ir kiek per daug manieringa, jis truputį primena pudelį.
Eskizuose Gedimino veidas irgi buvo labiau vykęs. Bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad sapnas gali būti visoks.“
