Tai jau vienuoliktoji bendra Rytų Prūsijos dailės paveldą populiarinančio vokiečių muziejaus ir P. Domšaičio galerijos paroda. Vokietijoje gyvenantis K. Eulensteino šeimos draugų sūnus Ekkehardas Hildebrandtas pernai Nacionaliniam dailės muziejui padovanojo 15 dailininko paveikslų, knygų su jo iliustracijomis. Pastarasis įvykis muziejininkus paakino surengti dar vieną K. Eulensteino kūrinių parodą.
Nidos meno kolonijos narys
K. Eulensteinas, kaip Lietuvai geriau žinomas jo amžininkas, draugas ir bendramintis Ernstas Mollenhaueris (1892–1963) prikiriami Kuršių neriją tarpukariu garsinusiai Nidos menininkų kolonijai – buvo idėjų generatoriai, šviesuliai. Po Antrojo pasaulinio gyvenę Vokietijoje šie dailininkai jau niekada nebeišvydo nei Nidos, nei Klaipėdos.
Vienas garsiausių iš Klaipėdos, tuomet vokiškai vadintos Mėmeliu, kilusių dailininkų, K. Eulensteinas gimė gausioje garlaivio kapitono šeimoje. Jo tėvas buvo vokietis, motina – lietuvė. Šeima gyveno Didžiosios Vitės priemiestyje, kvartale šalia žvejų uosto, kuriame anais laikais kunkuliavo įdomus ir spalvingas gyvenimas, skambėjo įvairios kalbos.
Kurį laiką padirbėjęs pirklio kontoroje K. Eulensteinas 1919 metais įstojo į Karaliaučiaus dailės akademiją. Po studijų ten ir nuleido inkarą, o vėliau persikėlė į Berlyną. Dailininko ryšiai su tėviške nenutrūko - 1925–1933 metais surengė tris parodas Mėmelio centre, tradicinėje meno renginių vietoje – Roberto Schmidt'o knygyne.
Iki pat 1944 metų vasaros laisvasis menininkas K. Eulensteinas lankydavosi Klaipėdos krašte. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, sąjungininkams bombarduojant Berlyną, sudegė jo dirbtuvė ir ten buvę kūriniai. Šiame mieste dailininkas gyveno ir kūrė iki pat mirties 1981 metais.
Tėviškės vaizdiniai neišbluko
Panašus ir K.Eulensteino draugo nidiškio E. Mollenhauerio, kuris buvo priverstas su šeima paskubomis trauktis į Vokietiją, likimas. Šis dailininkas ekspresionistas Kuršių nerijoje paliko ir savo paveikslus, ir uošvio Hermanno Blode's (1862–1934) viešbutyje sukauptą įspūdingą čia tarpukariu vasarojusių Rytų Prūsijos menininkų kūrybos rinkinį. Vertingas palikimas dingo be pėdsakų.
P. Domšaičio galerijos erdvėse eksponuojamos K. Eulensteino kūrybos parodoje vyrauja melancholiški Baltijos pajūrio, Kuršmarių vaizdai, senojojo Mėmelio fragmentai, uosto, žvejų gyvenimas. Iš atminties nutapyti peizažai, žmonių portretai alsuoja nostalgija prarastai gimtinei.
Primindamas Klaipėdoje praleistą vaikystę dailininkas rašė: „Mes gyvenome prie pat Kuršmarių marių kranto, taip arti vandens, kad įspūdžiai ir šiandien yra gyvi, betarpiški, niekada jų nepamiršiu“.
Rytų Prūsijos dailės paveldo žinovo daktaro Jörno Barfodo nuomone, K. Eulensteinui pavyko atrasti naują, savarankišką tapybos kalbą, nesutapatinamą su viena viena ar kita vaizuojamojo meno kryptimi. Tradiciškai priskirti jį tuomečiams Karaliaučiaus dailės akademijos auklėtiniams ekspresionistams, ankstyviesiems arba vėlyviesiems, pasak menotyrininko, galima tik sąlygiškai“.
Naciai smerkė „išsigimusį meną“
„K. Eulensteino paveiksluose pulsuoja ryškiai mėlynos, raudonos, geltonos, kartais švelnios, šviesiai pilkos spalvos. Raiškių kontūrų juoda spalva kartais atrodo beveik plokščia, dominuojanti, bet visada išlieka „eulensteiniška“ darbų tamsuma ir sunkumas. Akivaizdu, kad dailininką įtakojo Emilio Nolde’s, Georgo Rouaulto kūryba“, - rašė Jörnas Barfodas.
Vokietijoje į valdžią atėję nacionalsocialistai XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje nuožmiai atakavo modernųjį meną - reikalavo Rytų Prūsijos „Brucke“ (Tilto) menininkų sambūrio atstovų kūrybos neeksponuoti, šluoti iš valstybės muziejų ir įstaigų, nepriimti į privačias galerijas, naikinti. K.Eulensteinas irgi apšauktas „išsigimusiu“, keliolika jo darbų naciai konfiskavo.
Paniekinta E. Mollenhauerio ir kito garsaus Rytprūsių kilmės dailininko Prano Domšaičio (1880–1966) kūryba. Berlyne surengtoje „degradavusio meno“ parodoje (1937) jo darbai eksponuoti šalia E. Nold'es, Ernsto Barlacho, kitų vokiečių dailės „išsigimėliais“ apšauktų modernistų. Naciams nebuvo priimtina ir Nobelio premijos laureato rašytojo Tomo Manno kūryba.
Tapyba sugrąžindavo į gimtinę
Parodoje „Karl Eulenstein (1892–1981). Sugrįžęs į Klaipėdą“ eksponuojami paveikslai iš Rytprūsių krašto muziejaus ir LNDM rinkinių. Temperos, akvarelės technikomis sukurti darbai, vienas kitas grafikos pavyzdys atspindi daugiausia pokarinį dailininko kūrybos laikotarpį, kai jis gręžėsi į Klaipėdos kraštą, tapė apvaldytas tarpukario prisiminimų.
„Tai, ką žiūrovai mato šioje parodoje, yra K. Eulensteino visą gyvenimą rašyti laiškai sau pačiam ir prarastai gimtinei", – pažymėjo viena iš parodos kuratorių Aurelija Malinauskaitė.
P. Domšaičio galerijos vadovė Skaistė Marčienė tarptautinį bendradarbiavimą su Liuneburgo muziejumi vertina kaip reikšmingą LNDM veiklos kryptį, atveriančią galimybes visam laikui arba bent trumpam Lietuvai sugrąžinti čia gimusius ir kūrusius menininkus, priminti jų biografijas, likimus.
Sąveika su Rytprūsių krašto muziejumi mums leidžia geriau pažinti Klaipėdos krašto vaizdinius, savitą jo istoriją, tuometę menininkų pasaulėžiūrą ir tą dvasią, kuri K. Eulensteiną ir jo amžininkus įkvėpė, palaikė, „persekiojo“ visą gyvenimą“, - kalbėjo S.Marčienė.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija. „Karl Eulenstein (1892–1981). Sugrįžęs į Klaipėdą“. Paroda veiks iki 2024 m. kovo 3 d.
