V.Strauko 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda – pagrindinis uostamiestyje surengtos Fotografijos šventės akcentas. Iškilaus klaipėdiečio fotomenininko darbų ciklai, negatyvų atspaudai, užrašai su pastabomis, fotolaboratorijos įranga atskleidžia jo kūrybos užkulisius ir asmenybę.
Laužė sovietmečio kanonus
V. Straukas debiutavo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje, kai Lietuvos fotomenininkai suskato ieškoti kitokių meninės raiškos ir estetikos formų. Jis kartu su kiek jaunesniais bendraminčiais Antanu Sutkumi, Aleksandru Macijausku, Romualdu Rakausku, Algimantu Kunčiumi pirmieji kėlė humanistinės fotografijos bangą – novatorių darbai atspindėjo idealizuotą, tačiau reportažinės fotografijos kanonus laužiusį požiūrį į sovietinę tikrovę.
„Šioje parodoje svarbiausi V.Strauko fotografijos ciklai jungiasi į vieningą Lietuvos pajūrio vaizdinį. Kiekviename cikle jis truputį kitoks, bet visur paženklintas atvirai poetiškomis autoriaus įžvalgomis ir nuojautomis. Manau, kad toks fotografijos meistro požiūris mums reikšmingas iki šiol – formuoja bendrą suvokimą apie pajūrio krašto savitumą, netolimą jo praeitį ir žmones“, – pažymėjo parodos kuratorius Darius Vaičekauskas.
Tai ne vien tik išsami V.Strauko kūrybos apžvalga, bet ir sakmė apie menininko kelią. Pristatomi niekur nematytų kontaktinių negatyvų atspaudai, vokai su fotojuostomis, asmeninio archyvo nuotraukos, afišos, diplomai, senieji fotoaparatai, kuriais jis naudojosi. Tokie eksponatai, pasak parodos organizatorių, „žadina žiūrovų smalsumą ir tuo pat metu dovanoja jiems retą progą aiškiau suvokti fotomenininko kūrybos paieškas, išgryninti jo braižą“.
Ekspozicija žadina jausmus
KKKC edrvėse originaliai eksponuojamos senos fotojuostos, didelių formatų fotografijos ir kontaktiniai atspaudai perša mintį, jog V. Straukui buvo svarbios ne konkrečios asmenybės, kasdienybės proza, o apibendrinta žmogiškųjų išgyvenimų raiška, meninės fotografijos poezija.
Garsiausiems Lietuvos fotografijos klasikams priskiriamą V.Strauką bene labiausiai išgarsino tarptautinėse parodose aukščiausiais apdovanojimais įvertinti jo fotografijos ciklai „Kopos“, “Paskutinis skambutis“, jautria akimi užfiksuota gamtos peizažų lyrika, amžininkų portretai.
„Jo kūryba ir šiandien aktuali. Vieniems tai – humanistinės fotografijos klasika sovietmečiu, siejama su laviravimu tarp ideologinių reikalavimų. Vyresniojo amžiaus žiūrovai, žvelgdami į fotografijų ciklus, veikiausiai pajunta nostalgiją, prisimena jaunystę“ – kalbėjo D. Vaičekauskas.
V.Strauko fotografijų ekspozicija į KKKC Parodų rūmus atviliojo nemažai jaunų žmonių. Jiems tai – nematytos, senelių, tėvų perpasakotos arba tik įsivaizduojamos praeities atšvaitai.
Pagrindinė mūza – žmona
V.Straukas ne kartą sakė, jog už meninę fotografiją, išgarsinusią jį toli už Lietuvos ribų, yra labiausiai dėkingas savo žmonai medikei Emilijai Straukienei, kurią vadino savo gyvenimo mūza, kūrybos įkvėpėja. Pastaroji iki šiol nenustoja žavėtis išskirtinio talento fotomenininko kūryba, rūpestingai saugo jo archyvą.
Fotografijos šventėje dalyvavusi E.Straukienė atskleidė mažiau žinomus vyro kūrybos ir biografijos puslapius: „Jis buvo stebėtina ramus žmogus. Su mumis dviejų kambarių bute keturiasdešimt metų gyveno mano mama. Vaclovas nė karto neįžeidė uošvienės – už tai esu jam be galo dėkinga“.
Našlė prisiminė ir V.Strauko karjeros pradžią: „Jis dirbo Klaipėdos dramos teatre, paskui tapo pedagogu. Kartą, besikaitindami paplūdimyje nusprendėme, jog tuščiai švaistome brangų laiką, reikia prasmingesnių užsiėmimų, kad jūros vaizdų fotografavimo“.
Tuomet E.Straukienė vyrui nupirko pirmąjį fotoaparatą „Zorkij“, kuriuo jis fiksavo savo auklėtinius mokykloje. Vėliau meninė fotografija jam virto ne tik laisvalaikio aistra, bet ir gyvenimo būdu.
Fotomeno šventė pajūryje Ryškus lietuviškos fotografijos mokyklos atstovas, Klaipėdos ir Neringos miestų garbės pilietis V.Straukas – vienas dažniausiai eksponuojamų fotomenininkų šalyje ir užsienyje, jo darbų įsigiję garsūs pasaulio meno muziejai, galerijos, privatūs kolekcininkai.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) ir Tarptautinės meninės fotografijos asociacijos (FIAP) garbės narys V.Straukas iš viso surengė apie 30 personalinių parodų, dalyvavo daugiau kaip 80 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse, išleisti jo kūrybos albumai.
Fotomenininkas pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją (2008), yra Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio Riterio kryžiaus kavalierius (1999).
LFS Klaipėdos skyriaus aštuntą kartą surengtoje Fotografijos šventėje pristatytos ir kitų fotomenininkų parodos: „Laukimas“ (Gediminas Juška), „Švelni apokalipsė“ (Alnis Stakle, Latvija), „Juodos gėlės“ (Žilvinas Glušinskas), „Chersonas. Miestas X“ (Stanislav Ostrous, Ukraina), „Neringos elegija“ ( Ieva Virginavičiūtė, Nikita Malinina), „Gentis“ (Henrikas Ketvirtis).
