„Šis paveikslas vertingas ne tik kaip puikus meno kūrinys, bet ir kaip liudininkas laikų, kai Lenkijos ir Lietuvos valdovų rūmus puošė garsių Europos dailininkų kūriniai“, – taip parodą apibūdino 52 metų Andrzejus Betlejus.

LDK valdovų rūmų muziejuje veikia tarptautinė vieno paveikslo paroda, kurioje eksponuojamas Venecijos dailės mokyklos pradininko, vieno garsiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Giovanni Bellini kūrinys „Dievo Motina su Kūdikiu“.

Įstabaus kūrinio istorija atsekama nuo XIX a. Žinoma, kad jis priklausė garsioms meno kolekcijoms. Dabar šis XV a. italų tapybos šedevras – Vavelio karališkosios pilies rinkinių deimantas. Vavelyje jis rodytas 2023–2024 m. sandūroje vykusioje italų Renesanso meistrų parodoje, o jai pasibaigus iš karto atkeliavo į LDK valdovų rūmų muziejų Vilniuje.

G.Bellini ir kitų garsių italų Renesanso meistrų kūryba buvo gerai žinoma Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Venecijos meistrų kūrinių būta Jogailaičių, Vazų ir vėlesnių valdovų bei didikų kolekcijose.

Antrojo pasaulinio karo metais dingo G.Bellini priskiriamas paveikslas „Jėzaus Kristaus apraudojimas“, puošęs Kauno katedrą, o vėliau saugotas Bažnytinio meno muziejuje Kaune.

– Krokuvos Vavelio karališkoji pilis G.Bellini paveikslą įsigijo 2023 m. už tikrai nemažą sumą. Kaip nusprendžiate, kokį šedevrą verta įsigyti, kai jie pasirodo meno rinkoje? – paklausiau į Vilnių išskirtinės parodos proga atvykusio Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktoriaus A.Betlejaus.

[[ge:lrytas:lrytas:31191129]]

– Karališkosios Vavelio pilies kolekcija yra gausi ir įvairi. Todėl įsigydami naujus eksponatus visada galvojame apie tai, ar jie padės mums geriau atspindėti vieną ar kitą istorinę šios pilies gyvavimo epochą. Juk mūsų muziejaus ekspozicija – tarsi rekonstrukcija. Bandome parodyti tai, kas galėjo XVI, XVII, o gal net ir XVIII amžiuje puošti pilies sienas.

Didelę mūsų kolekcijos dalį sudaro XVI a. pabaigos–XVII a. pirmosios pusės flamandų, olandų tapyba, o kita kolekcijos dalis, gal net svarbiausia, – Renesanso epochos tapyba. Vavelio pilies muziejus turi didžiausią Renesanso tapybos rinkinį visoje Lenkijoje.

Lenkijai atgavus nepriklausomybę praėjusio amžiaus pabaigoje profesorė grafaitė Karolina Lanckoronska (1898–2002) savo didžiulę meno kolekciją padovanojo Varšuvos ir Krokuvos pilių muziejams. Taip Vavelyje atsirado puikus XV–XVI amžių italų tapybos rinkinys.

Todėl visi nauji mūsų pirkiniai tik papildo šias dvi kolekcijas. Renkamės tik ypač vertingus kūrinius, kurie gali ir sužavėti muziejaus lankytojus, ir tapti rimtų istorinių tyrinėjimų objektais.

– Mes galime tik spėlioti, kokie kūriniai kadaise puošė Valdovų rūmus Vilniuje. Gal apie Vavelio pilies meno kolekcijas išliko daugiau informacijos?

– Deja, neišliko jokių XVI ar XVII amžiaus karališkosios pilies kolekcijos aprašų. Tenka ieškoti kitų šaltinių ir bandyti rekonstruoti buvusius vaizdus.

Pavyzdžiui, žinome, kad karaliaus Zigmanto Vazos kolekcijoje greičiausiai buvo Peterio Pauliaus Rubenso paveikslas.

Taigi mes ieškome vertingų šio menininko aplinkos, jo dirbtuvių dailininkų kūrinių, kurie papildytų mūsų rinkinį.

[[ge:lrytas:lrytas:30893594]][[ge:lrytas:lrytas:31132008]]

Tiesa, jei kalbėsime apie šį Valdovų rūmuose Vilniuje eksponuojamą G.Bellini kūrinį, turiu prisipažinti, kad šį sykį neieškojome kokių nors sąsajų su mūsų turima kolekcija. Tiesiog norėjome įsigyti itin vertingą ir įdomų paveikslą, kuris, be jokios abejonės, prilygsta K.Lanckoronskos šeimos meno kolekcijos eksponatams.

– Kaip pavyko surasti šį G.Bellini paveikslą?

– Vavelio pilies muziejus palaiko ryšius su daugeliu Europos galerijų, su įvairiais aukcionais, todėl dažnai tiesiog sulaukiame specialių pasiūlymų, užklausų, ar mus domintų vienas ar kitas kūrinys. Jei mus koks nors paveikslas sudomina, pradedame tikrinti jo autentiškumą, žinias apie ankstesnius savininkus.

[[ge:lrytas:lrytas:31191124]]

Siunčiame restauratorius, ekspertus, tikriname visus dokumentus, klausiame savo kuratorių nuomonės, tariamės su mokslininkais, meno istorikais. Dažnai nuo pasiūlymo iki įsigijimo praeina metai, o kai kada net dveji.

„Dievo Motinos su Kūdikiu“ istoriją pavyko atsekti iki XX a. pradžios. Jis priklausė įvairioms britų kolekcijoms, keliavo iš vienos į kitą. Viena didžiausių šiuolaikinių muziejų problemų – tiksliai išsiaiškinti, kur siūlomas pirkti meno kūrinys buvo Antrojo pasaulinio karo metais. Nes per karą daugybė paveikslų ir kitų meno kūrinių buvo pavogta, net ir iš Lenkijos kolekcijų. Todėl tenka būti labai atsargiems.

[[ge:lrytas:lrytas:31172279]][[ge:lrytas:lrytas:31187455]]

Šio G.Bellini paveikslo reprodukcijos buvo publikuotos įvairiuose leidiniuose, jis ne kartą aprašytas kaip iš tiesų puikus menininko dirbtuvių kūrybos pavyzdys.

Radome jį Prancūzijoje. Nors sunku tiksliai nusakyti vietą, nes šiandien meno rinka yra pasaulinė. Pardavinėjo Prancūzijoje, o pats paveikslas buvo Šveicarijoje.

– Pirkdami meno kūrinius atsižvelgiate į tai, ar po restauravimo juos bus galima rodyti ilgesnį laiką, ar jie gulės saugyklose, kur nėra ryškios šviesos ir temperatūros pokyčių, ir bus rodomi tik išskirtinėmis progomis?

– Taip, tie dalykai labai svarbūs. Pernai Krokuvos pilį aplankė 2,6 milijono žmonių. Tai iš tiesų didžiulis skaičius. Ir jie visi apžiūrėjo pilies sales ir karališkuosius apartamentus, kuriuose yra ne tik tapybos, bet ir gobelenų, kitų meno kūrinių.

[[ge:lrytas:lrytas:31191354]]

Mūsų užduotis – padaryti viską, kad tais kūriniais būtų galima grožėtis ne tik šiandien, bet ir ateityje. Todėl iš tiesų dažniausiai neperkame paveikslų, kuriuos dėl jų būklės galima laikyti tik saugyklose. Bet galime nusipirkti kokį porceliano indą, kuris nukeliaus į saugyklas iki to momento, kai bus suformuota nauja ekspozicija – porceliano kabinetas, kuriam tokie kūriniai ir skirti.

– Ar Lenkijoje galima nusipirkti pasaulinio garso tapytojų kūrinių? Ar dažnai Vavelio pilies muziejui lenkų kolekcininkai dovanoja vertingesnius paveikslus ar visas kolekcijas?

– Lenkijoje tokio lygio kūrinių galima rasti tik muziejuose, nes meno rinka labiau orientuota į XIX ir XX a. tapytojų, pirmiausia lenkų, darbus.

Solidžių dovanų gauname retai, ypač tokių kaip K.Lanckoronskos. Muziejus turi būrį žmonių, kuriuos galime pavadinti privačiais donatoriais. Tačiau tokio patrono kaip dr. Pranas Kiznys, kuris Vilniaus pilies muziejui padovanojo ir paskolino daug vertingų tapybos darbų, deja, neturime.

Solidūs mecenatai šiuose kraštuose – apskritai gana retas reiškinys. Žinoma, visuomenė keičiasi ir norisi tikėti, kad mecenatų, kurie finansiškai paremtų svarbaus eksponato įsigijimą ar tiesiog padovanotų muziejui vertingą meno kūrinį, ir Lenkijoje, ir Lietuvoje bus vis daugiau.

Madonos žvilgsnyje – kančios nuojauta

G.Bellini paveiksle „Dievo Motina su Kūdikiu“ vaizduojama Švč.Mergelė Marija, abiem rankomis apglėbusi ant akmeninio parapeto stovintį šviesiaplaukį Kūdikėlį Jėzų. Išryškinama motinos meilė ir prisirišimas, o tai reta tų laikų dailėje.

Marijos žvilgsnis yra gana liūdnas ir mąslus – pabrėžiamas ne džiaugsmas gimus Atpirkėjui, o liūdesys dėl artėjančios jo kančios ir mirties. Už Madonos pečių pakabinta žalios spalvos užuolaida akcentuoja karališką, dangišką Dievo Motinos statusą.

[[ge:lrytas:lrytas:31191352]]

Abipus audinio šonų galima matyti peizažą su vieninteliu pavasarį vos skleistis pradėjusiu medžiu – tai ne tik nurodo kančių kelio laiką, bet ir simbolizuoja trumpą žemišką Jėzaus gyvenimą.

Autoriaus pasirašytas, aliejiniais dažais ant lentų nutapytas nedidelio formato paveikslas priskiriamas tiems atvaizdams, kurie puošė aristokratų bei patricijų namus ir buvo skirti asmeniniam pamaldumui.

Paveikslas išsiskiria ir autentiškais auksuotais architektūriniais rėmais, papuoštais gausiais augalinių motyvų ornamentais ir primenančiais tabernakulį (dėžutę pašventintam Švenčiausiajam Sakramentui laikyti).

Pasak ilgamečio Vatikano muziejų vadovo, garsaus italų dailės istoriko A.Paolucci, G.Bellini jaučia regimąjį pasaulį taip, lyg skaistų pavasario rytą jį glostytų Dievo akis. Jo kūriniai skleidžia ramybę ir harmoniją, liudija dailininko gebėjimą įžvelgti jį supančio pasaulio grožį.

Kaip oficialus ir privilegijuotas Venecijos Respublikos dailininkas G.Bellini turėjo dideles dirbtuves ir daug mokinių. G.Bellini kūryba darė didelę įtaką kitiems Venecijos dailininkams, ypač jo mokiniams Giorgione (1478–1510) ir Tiziano (1488–1576).

Velykų nuotaiką sostinėje kuria ir trumpam čia atkeliavęs Renesanso genijaus šedevras